Lãtvijos architektūrà
Liaudies architektūrai būdinga stačiakampio plano gyvenamieji namai su aukštu dvišlaičiu šiaudų arba malksnų stogu.
Iki 16 amžiaus
Bauskės pilis (pastatyta 1443–56, atstatyta 1599, nuo 1973 restauruojama)
Pirmame tūkstantmetyje prieš Kristų atsirado įtvirtintos gyvenvietės – piliakalniai, 5–9 a. aukštumose ir ežerų salose (Kenteskalnas, Āraišiai) statytos medinės pilys su sudėtinga gynybinių įtvirtinimų sistema. 10–12 a. jos išsiplėtė į didesnes įtvirtintas gyvenvietes (Jersika, Koknese, Tērvete, Turaida) ir vėliau tapo feodalų valdų centrais. Daugelis gyvenamųjų namų ir tvirtovių miestuose (Wendene, dabar Cėsys, Wolmare, dabar Valmiera, Lemsalėje, dabar Limbažiai) pastatyti iš kalkakmenio. 12 a. pabaigoje–13 a. pradžioje ėmus plisti ir įsitvirtinant krikščionybei pradėta statyti pagal Vakarų Europos stilius; įtaką darė ir liaudies architektūros tradicijos. To meto akmeniniams gynybiniams ir sakraliniams pastatams būdingos romaninio stiliaus formos.
13 a. pabaigoje atsirado gotikinės architektūros elementų (pradėta naudoti raudonas plytas). Pilys su donžonais, vienuolynai ir bažnyčios projektuoti taisyklingo plano, paprastų ir grubių formų. Statyta bokštinės (Turaidos pilis Siguldoje, 1214, išliko gotikinės pilies Bauskėje griuvėsiai su apie 20 m aukščio donžonu, 1443–56, 1599 atstatyta, nuo 1969 restauruojama), konventinės (Livonijos ordino Windau, dabar Ventspilis, baigta 1290; Rygos, 1330), pakelės pilys (Aizputės, Liepojos rj., 13 amžius). Dėl vietovės reljefo ypatumų kai kur statyti netaisyklingo plano statiniai (Vyskupų pilis Kokenhausene, dabar Koknese, 1209; Ordino pilis Cėsyse, 13–15 amžius).
12 a. pabaigoje–13 a. statytos halinės bažnyčios (Ikškilės, Ogrės rj., 1185, Rygos katedra, pradėta 13 a., 14–15 a. perstatyta į baziliką su bokštu vakarinėje pusėje), t. p. bažnyčios su bokštais (Šv. Simono Valmieroje, 1283, Šv. Jono Cėsyse, 1283). Nuo 14 a. statytos trinavės bazilikinės bažnyčios su bokštu vakariniame fasade (gotikinės Šv. Petro, Šv. Jokūbo, abi 13–15 a., Rygoje).
16–19 amžius
Juodagalvių brolijos namas Rygoje (14 a., 1999 atstatytas)
16 a.–17 a. pirmoje pusėje lygiagrečiai egzistavo ir pynėsi keletas stilių – vėlyvoji gotika, renesansas ir manierizmas. Manierizmo stiliumi atstatyta Šv. Jono bažnyčia Rygoje (1589, architektas G. Frese, 1576–1602), pastatyta Švenčiausiosios Trejybės bažnyčia Jelgavoje (16 a., architektas G. Frese). Reikšmingiausias manieristinės architektūros paminklas – Juodagalvių brolijos namas Rygoje (14 a., rekonstruotas 1625, architektai A. Jansenas ir L. Jansenas; sugriautas per II pasaulinį karą, 1999 atstatytas). Pastatyta daug mažesnių medinių bažnyčių (manieristinė Šv. Jono Krikštytojo Indroje, 1658). 16–18 a. bažnyčių interjerų puošyboje (altoriai, katedros, chorai, suolai) vyravo medžio drožyba.
Manierizmą ilgainiui keitęs barokas (17 a. antra pusė–18 a.) iš pradžių plito Rygoje (Reiterno namas, 1685, apie 120 m aukščio medinis 3 kupolų rotundos Šv. Petro bažnyčios bokštas varpinė, 1690, abiejų architektas R. Bindenschu, 1645–98). 17 a. pabaigoje–18 a. pradžioje Kuršo architektūroje įsivyravo Lenkijos architektūros paveiktas barokas. Sakraliniai pastatai Latgaloje (Pasienės bažnyčia, Ludzos rj., 1761–70, Šv. Liudviko bažnyčia Krāslavoje, 1755–67, architektas A. Paracca) statyti pagal Italijos barokinių bažnyčių pavyzdžius. Statyta ir panašių į Lietuvos barokinių bažnyčių – su 4 tarpsnių 2 bokštais (Šv. arkangelo Mykolo bernardinų vienuolyne Vilānuose, 1752). Romaninių bažnyčių interjerai gausiai puošti barokiniais elementais.
Rundālės rūmų interjeras (prie Jelgavos; 18 a.)
Kurše barokinius rūmų ir parkų ansamblius (Jelgavos rūmai, 1740–60, 20 a. perstatyti, Rundālės rūmai, 1736–66) kūrė Sankt Peterburgo dvaro architektas B. F. Rastrelli. Jo asistentas architektas S. Jensenas (1723–po 1809) suprojektavo Petro I akademiją Jelgavoje (1775) ir kitus statinius. Jiems būdinga statiškumas, santūrios formos, pradėta naudoti klasicizmo elementus. Šio stiliaus plėtotės pradžia ryšku ir Rygos rotušės architektūroje (1750–65, architektas J. F. von Oettingeris, 1730–50, per II pasaulinį karą sugriauta).
Klasicizmo (18 a. pabaiga–19 a. pirma pusė) raidoje ryšku 2 kryptys: vadinamasis biurgeriškasis klasicizmas, išsirutuliojęs iš vietos architektūros tradicijų: Rygos vyriausiojo architekto K. Hāberlando kūryba (Rygoje – įmantrių proporcijų 3–4 aukštų gyvenamieji ir administraciniai pastatai, miesto bibliotekos rekonstrukcija, 1778, liuteronų bažnyčia Katlakalnėje prie Rygos, 1792), ir rusiškajam klasicizmui artima kryptis (Šv. Petro ir Povilo bažnyčia Rygoje, 1786, architektas P. Trezzini, 1710–68, S. Zege, Kazdangos, Liepojos rj., Durbės, netoli Tukumo, dvaro rūmai, abu 19 a. pradžia, architektas J. G. Berlitzas). Kurše architektas J. G. Berlitzas pagal architekto G. A. D. Quarenghi pavyzdį suprojektavo grafo von Medemo vilą Jelgavoje (1818–35, per I pasaulinį karą apgriauta).
Po karų su Napoleonu Ryga perplanuota ir rekonstruota (architektas J. Gottfriedtas, 1768–1831, Chr. Breitkreutzas, 1781–1820). Pastatyta Gostinyj Dvor turgavietė (1820), medinė Jėzaus bažnyčia (1822), arsenalo muitinės sandėlis (1832) ir kitų pastatų. Provincijoje vienas svarbiausių to meto statinių buvo klasicistinio stiliaus neogotikinių elementų turinti Daugpilio tvirtovė (1810–78, inžinierius G. H. Hekelis, architektas A. Štaubertas). 1857–63 sugriovus senamiesčio sienas ir įtvirtinimus išsiplėtė Ryga (Rygos istorinis centras su vidurinių amžių senamiesčiu, 18–19 a. kvartalų išdėstymu ir 19 a. bulvarais – pasaulio paveldo vertybė).
1862 įkurtas privatus Politechnikumas, jame įsteigtas Architektūros fakultetas, kuriam vadovavo G. G. Hilbigas (1822–77). Projektuoti istorizmo stiliaus pastatai su romantizmo elementais (neogotikinė Didžiosios gildijos salė, 1859, architektai K. Beine, 1815–58, H. Scheelis, 1829–1909, evangelikų liuteronų bažnyčia Daugpilyje, 1893, neobarokinis Rygos dailės muziejus, 1905, abiejų architektas W. Neumannas, 1849–1919). Įspūdingiausi to meto miestų statybose pirmojo profesionalaus latvių architekto J. Baumanio eklektiniai projektai (Rygoje – Aleksandro gimnazija, dabar konservatorija; 1872, cirkas, 1888).
20 amžius–21 amžiaus pradžia
Jugendo stiliaus pastatas Elžbietos gatvėje Rygoje (1903, architektas M. Eizenšteinas)
Gyvenamasis namas Laisvės gatvėje 172 Rygoje (1911, architektas K. Pēkšēnas)
20 a. pradžioje moderno stilių, funkcionalizmo principus plėtojo architektai K. Pēkšēnas, M. Eizenšteinas (1867–1921), A. Vanagas (1873–1919), J. Alksnis (1869–1939), E. Laube (1880–1967). Nuo 1910 įsivyravo neoklasicizmo stilius, 3–4 dešimtmečio visuomeninių pastatų architektūroje remtasi senaisiais stiliais. 1945 įsteigta Latvijos architektų sąjunga. Atstatant Latvijos miestus taikytas stalinistinis pseudoistorizmas (Kolūkiečių rūmai Rygoje, 1951–60, architektas O. Tilmanis, 1900–80; dabar Latvijos mokslų akademija, Liepojos pedagogų akademijos rūmai, 1954, architektas A. Aivaras).
Sovietų okupacijos metais išsiplėtė pramoninė statyba; pagal tipinius ir kartotinius projektus statyta daug gyvenamųjų namų, gyvenamųjų rajonų (Rygoje – Kengarago, 1961–71, Didžiosios Juglos, 1962–70, Purvciemio, pradėtas 1965), visuomeninių pastatų (mokyklų, ligoninių, parduotuvių, kultūros rūmų). 8 dešimtmetyje pradėta statyti daugiaaukščius pastatus (spaustuvės pastatas Rygoje, 1978, viešbutis Latvija, 1978, 2001 perstatytas, administracinis korpusas buvusios citadelės teritorijoje, 1979).
Latvijos nacionalinė biblioteka Rygoje (projektas 1989, pastatyta 2014, architektas G. Birkertas)
Žymesni 20 a. pastatai: vasaros koncertų salė Jūrmaloje (1960, architektai M. Ģelzis, 1929–2009, A. Vecsīlis, 1903–88), Rygos keleivinio jūrų uosto rūmai (1965, architektai M. Ģelzis, V. Savisko, g. 1932), restoranas Sēnīte prie Rygos–Pskovo plento (1967, architektas L. Skuja, gimęs 1935). Vėlyvojo modernizmui būdinga formų ir medžiagų įvairovė (Rygoje – Latvijos komunistų partijos Centro komiteto pastatas, dabar prekybos centras, E. Dārziņos muzikos mokykla, abu 1974, Kongresų rūmai, 1982, viešbutis Ridzene, 1985, 1999 perstatytas). 20 a. antroje pusėje pradėtos rekonstruoti pilys (Bauskės, nuo 1973, Ventspilio, nuo 1996) ir rūmai (Rundalės, nuo 1972).
Latvijos nacionalinio dailės muziejaus Rygoje interjeras (2016, architektūrinė bendrovė Processofice)
20 a. pabaigoje–21 a. pradžioje pastatyta naujų visuomeninių pastatų: viešbučių, kempingų, motelių, bankų, prekybos pastatų: Rygoje – biurų pastatas Valdemara centrs (1999), Latvijos banko naujasis filialas (2001, architektas A. Kronbergas), prekybos kompleksas Barona centrs (2001), dangoraižis Saulės akmuo (2004, architektūrinės bendrovės Tectum, Zenico projekts), Latvijos nacionalinė biblioteka (projektas 1989, pastatyta 2014, architektas G. Birkertas), olimpinė sporto salė (1999) ir biblioteka (2009, architektūrinė bendrovė Outofbox) Ventspilyje, olimpinis sporto centras Daugpilyje (2009) ir Jelgavoje (2010, abiejų architektūrinė bendrovė Nams), koncertų salės Gors Rēzeknėje (2013, architektūrinė bendrovė VMS) ir Didysis gintaras Liepojoje (2015, architektas V. Giencke). 21 a. pradžioje suprojektuota bažnyčių (Šv. Brigitos Gruobinioje, 2002, architektai Andris ir Aija Kokiniai, Šv. Petro ir Pauliaus Salduje, 2011, architektas A. Andersonas).
Pasaulio paveldo vertybės
Rygos istorinis centras (nuo 1997), Struve’s geodezinis lankas (nuo 2004), Kuldīgos senamiestis (nuo 2023).
L: J. Krastiņš Eklektisms Rīgas arhitektūrā Rīga 1988, Stil′ modern v architekture Rigi Moskva 1988, Latvijas Republikas būvmāksla Rīga 1992; J. Lejnieks Rīgas arhitektūrā Rīga 1989.
2271
Latvijos kultūra
Latvijos konstitucinė santvarka
Latvijos partijos ir profsąjungos
Latvijos ginkluotosios pajėgos