Lãtvijos choreogrãfija.
Liaudies šokiai
Nuo seno Latvijoje šokama ačkupas, diždancis, jandalinis, krustdancis, mugurdancis, rucavietis, sudmalinis ir kiti liaudies šokiai. Vyrauja poriniai ir grupiniai (šokama ratu, viena ar keliomis eilėmis) šokiai, dažniausiai jiems pritariama dainavimu, kai kuriuose yra žaidimo elementų. 19 a. antroje pusėje pradėta rinkti ir užrašinėti liaudies šokius, nuo 1883 jie šokami scenoje.
Baletas iki 20 amžiaus pradžios
Nuo 16 a. šokta puošnūs rūmų šokiai, jiems buvo pritariama deklamavimu, dainomis, muzikiniu akompanimentu. 18 a. pabaigoje–19 a. pirmoje pusėje Rygos miesto teatre (įkurtas 1782) baleto spektaklių pastatė vokiečių baletmeisteriai. Charakterinio šokio užuomazgų buvo Rygos latvių teatro muzikiniuose spektakliuose (nuo 1883 juose šoko šokėjai mėgėjai). 1893–1903 Rygoje veikė vokiečių baletmeisterės B. Duvalde’s-Feite’s baleto trupė.
Baletas 1900–1919
20 a. pradžioje garsėjo italų baleto artistė M. Balbo, jos studijoje mokėsi pirmosios latvių baleto artistės K. Gentele (1894–1958), M. Niedrīte. Apie 1909 Rygoje šokio mokyklą įsteigė pirmasis latvių profesionalus baleto artistas, baletmeisteris ir pedagogas M. Kauliņis (1864–1928). Rygos teatruose jis sukūrė šokių operoms. Rygoje gastroliavo rusų baleto solistai M. Petipa (1863), A. Pavlova (1908), O. Preobraženskaja (1913), M. Fokinas (1915).
Baletas 1919–1940
Profesionalaus Latvijos baleto raida susijusi su Latvijos nacionaline opera (įkurta 1919). Pirmuoju šio teatro baletmeisteriu 1919–21 dirbo V. Komisāras (1899–1931). Didelę įtaką latvių baleto plėtotei turėjo rusų klasikinis baletas. 1922 Latvijos nacionalinėje operoje pastatytas pirmasis baletas P. L. Hertelio Tuščias atsargumas (rusų baletmeisteris N. Sergejevas, 1876–1951; 1922–25 jis vadovavo teatro baleto trupei ir baleto studijai). 1922 baleto trupė buvo suburta Liepojos operoje (1934 sujungta su dramos teatru, 6 dešimtmetyje baleto trupė panaikinta). Rygoje 1922 įsteigta choreografės A. Ašmanės (1888–1967), 1923 – choreografės B. Vīgnerės (1903–90) išraiškos šokio mokyklos (abi veikė iki 1944). Prie baleto raidos daug prisidėjo Marijos teatro (Sankt Peterburgas) solistė, baletmeisterė ir pedagogė A. Fiodorova (Fokina). Latvijos nacionalinėje operoje ji pastatė rusų realistinio baleto principais grindžiamų A. Ch. Adamo, P. Čaikovskio, L. Delibes’o, L. A. Minkaus ir kitų kompozitorių baletų, ugdė baleto artistų meistriškumą (1925–32 trupės, 1925–38 baleto studijos vadovė). 3–4 dešimtmetyje Latvijoje gastroliavo žymūs rusų baleto artistai V. Čabukianis, T. Karsavina, A. Messereras, A. Obuchovas, O. Preobraženskaja, O. Spesivceva. 1932 prie Latvijos nacionalinės operos įsteigta baleto mokykla. 1932–33 savitos choreografijos vienveiksmių baletų pagal kompozitorių S. Prokofjevo, R. Schumanno, I. Stravinskio muziką pastatė rusų baletmeisteris A. Viltzakas (1896–1998). 1935 latvių baletmeisteris O. Lēmanis (1903–65) pastatė pirmąjį nacionalinį baletą – J. Mediņio Meilės pergalė, kuriame klasikinį šokį sujungė su latvių liaudies šokių ir tradicinių švenčių apeigų elementais, jis pastatė ir kitų latvių kompozitorių – Jānio Vītoliņio (1886–1955, Ilga 1937), J. Kalniņio (1904–2000, Ruduo, Lakštingala ir rožė, pagal O. Wilde’ą, abu 1938) baletų. Žymiausi 3–4 dešimtmečio artistai: J. Graudas (1904–78), A. Ozoliņis (1908–96), E. Feifere (Pfeifere, 1914–2005), M. Griķe (1915–2008). Latvių artistai šoko N. Legato, O. Preobraženskajos baleto trupėse Londone ir Paryžiuje. Baleto trupė gastroliavo Belgijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Suomijoje, Švedijoje, Vokietijoje.
Baletas 1940–1990
Sovietinė okupacija 1940 ir II pasaulinis karas pristabdė baleto raidą. 1944 iš šalies emigravo daug baleto artistų, baletmeisteris O. Lēmanis. 5–7 dešimtmetyje užsienio (B. Asafjevo, P. Čaikovskio, L. Delibes’o, A. Glazunovo, L. A. Minkaus) ir latvių (A. Liepiņio, 1907–84, Ā. Skultės) kompozitorių akademinės krypties baletų pastatė baletmeisterė H. Tangijeva-Birzniece (1960 Lietuvos operos ir baleto teatre pastatė R. Grīnblato, 1930–95, baletą Rigonda). Klasikinį šokį ji derino su nacionalinės choreografijos motyvais, choreografijos simfoniškumas išryškėjo baletuose pagal S. Rachmaninovo, M. Ravelio muziką. Kompozitorių A. Chačaturiano, A. Kalniņio, S. Prokofjevo siužetinio žanro baletų pastatė baletmeisteris J. Čanga. Šoko A. Priede (1920–2007), A. Lembergas, J. Pankrate, V. Vilciņa, A. Baumane (1932–2011), H. Ritenbergas, I. Gintere (g. 1934). 1954 Latvijos operos ir baleto teatre kompozitoriaus J. Juzeliūno baletą Ant marių kranto pastatė baletmeisteris V. Grivickas.
Latvių baletas suklestėjo 1968–85, kai trupei vadovavo baletmeisteris A. Lembergas. Jis pastatė psichologinių, sušiuolaikintos choreografijos baletų; svarbesni: Karmen (1971, pagal G. Bizet ir R. Ščedrino muziką), J. Sibelijaus Skaramušas, S. Lazarevo Antonijus ir Kleopatra (abu 1972). Pastatyta klasikinių užsienio, t. p. latvių kompozitorių J. Mediņio, A. Žilinskio (1905–93), J. Ķepīčio (1908–89), Ā. Skultės, V. Kaminskio (1929–97), O. Barskovo (1935–2002) baletų, plėtotas baleto miniatiūros žanras (baletmeisteriai I. Strode, 1921–2013, V. Bļinovas, 1928–2005). Šoko L. Tuisova (g. 1948), G. Gorbaņovas (g. 1950), L. Ļubčenko (1950–2011), Z. Errs (g. 1952), V. Jansonas, A. Leimanis (abu g. 1958), I. Dumpe (g. 1959), A. Rumiancevas (1962–2015). Baleto trupė gastroliavo Europos (1974, 1979 ir Lietuvoje), Lotynų Amerikos šalyse, Egipte, Izraelyje, Malaizijoje, Singapūre.
baleto Karmen spektaklio scena (1971, pagal G. Bizet ir R. Ščedrino muziką, baletmeisteris A. Lembergas, dailininkas Edgaras Vārdaunis; Latvijos operos ir baleto teatras)
Baletas 20 amžiaus pabaigoje–21 amžiaus 2 dešimtmetyje
baleto Peras Giuntas spektaklio scena (2016, pagal E. H. Griego muziką, choreografas Edwardas Clugas, scenografas Marko Japeljis, kostiumų dailininkas Leo Kulašas; Latvijos nacionalinės operos ir baleto trupės gastrolės Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, 2018)
20 a. pabaigoje–21 amžiaus 2 dešimtmetyje Latvijos nacionalinėje operoje baletų pagal klasikos (A. Ch. Adamo, P. Čaikovskio, L. A. Minkaus) ir šiuolaikinę (J. Karlsono, g. 1948, A. Maskato, g. 1957, R. Sējāno, g. 1984) muziką pastatė baletmeisteriai M. Ceras (1946–2015), L. Beiris (g. 1952), A. Leimanis, užsienio šalių choreografai B. Eifmanas, A. Liepa, V. Vasiljevas (visi Rusija), K. Pastoras (Nyderlandai), E. Clugas (Slovėnija). Šoko baleto artistės J. Gurviča (g. 1973), M. Demjanoka (g. 1978), V. Jansone (g. 1980), J. Mijake‑Sokolova (g. 1982), B. Kokina, E. Leimane (abi g. 1984), S. Guravska (g. 1988), I. Rācene, J. Lubēja (abi g. 1990), A. Prudāne (g. 1991), J. Brauere (g. 1992), artistai I. Pavļēņinas (g. 1966), A. Avečkinas (1976–2013), S. Neikšinas (g. 1976), Z. Kirilko, R. Martinovas (abu g. 1982), A. Sokolovas (g. 1984), V. Seiko (g. 1986), K. Cīrulis (g. 1998) ir kiti. Pagrindinių vaidmenų sukūrė lietuvių baleto artistai M. Baužys, E. Špokaitė. 1946–96 baleto trupė veikė ir Rygos operetės teatre (iki 1963 – Latvijos muzikinės komedijos teatras; baletmeisteriai: H. Tangijeva‑Birzniece, E. Drulle, g. 1932, J. Pankrate, I. Čača, g. 1940).
Šiuolaikinio šokio trupės
Žymiausios šiuolaikinio šokio trupės – Kustību teātris (1978 Rygoje įkūrė A. Rūtentālis, 1949–2000), O. Žitluhinos (g. 1960; įkurta 1996 Rygoje, daug gastroliavo Lietuvoje).
Liaudies šokių ansambliai
Veikia daug profesionalių ir mėgėjų liaudies šokių ansamblių; vieni žymiausių – Daile (veikė 1968–97, 1999 atnaujino veiklą pavadinimu Senā daile), Sudmaliņas (įkurtas 1975 Valkoje, Vidžemė). Liaudies šokių choreografijų sukūrė M. Lasmane (1890–1976), A. Spura (1928–2001), U. Žagata (1928–2015), A. Baumane (1932–2011).
Šokio mokymo įstaigos
Šokio meno mokoma Rygos choreografijos mokykloje (įkurta 1948), Latvijos muzikos akademijoje (nuo 1977, iki 1991 Latvijos J. Vītolo konservatorija), Latvijos kultūros akademijoje (įkurta 1990 Rygoje).
Šokio šventės, festivaliai
Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje paeiliui rengiama Baltijos šalių studentų dainų ir šokių šventė Gaudeamus (šokių programa nuo 1981), tarptautinis folkloro festivalis Baltica (Latvijoje pirmasis 1988), vyksta Latvijos dainų ir šokių šventės (šokių programa nuo 1948), Baltijos valstybių baleto festivalis (kasmet nuo 1995 Rygoje).
L: Latvijas Nacionālā opera Rīga 2000; I. Bite Latvijas balets Rīga 2002.
Latvijos kultūra
Latvijos konstitucinė santvarka
Latvijos partijos ir profesinės sąjungos
Latvijos ginkluotosios pajėgos