Lãtvijos gamtà
Latvijos gamtinis žemėlapis
Krantai
Kranto linijos ilgis 498 kilometrai. Krantai žemi, smėlėti, nelabai vingiuoti, išskyrus Rygos įlanką, kuri giliai įsiterpia į žemyną. Rygos įlankos rytiniai ir vakariniai krantai statūs ir gana aukšti (klifas). Rygos įlanką nuo atviros jūros skiria Kuršo pusiasalis (jis baigiasi Kolkasrago kyšuliu) ir Saaremos bei Muhu salos, priklausančios Estijai. Yra paplūdimių ir kopų ruožų.
Baltijos jūros pakrantė (smėlėtas klifas, Vakarų Latvija)
Reljefas
Latvija yra Rytų Europos lygumos šiaurės vakaruose. Kalvotos aukštumos kaitaliojasi su lėkštomis ir pelkėtomis žemumomis. Paviršiaus vidutinis aukštis 87 metrai. 57,0 % paviršiaus yra iki 100 m, apie 41,5 % – nuo 100 iki 200 m, apie 2,5 % – daugiau kaip 200 m aukščio.
Baltijos jūros pakrante 2–3 km, vietomis iki 50 km pločio ruožu tęsiasi Pajūrio žemuma (joje yra iki 20–36 m aukščio kopų). Šiaurėje yra 40–60 m aukščio Šiaurės Latvijos žemuma, kuri pietuose pereina į kalvotą Vidurio Latvijos žemumą (jos didesnę dalį sudaro Žiemgalos lyguma). Į vakarus nuo jos – Kuršo aukštuma (Krievukalno kalnas, 189,7 m); Ventos upė ją dalija į Vakarų Kuršo aukštumą ir Rytų Kuršo aukštumą. Latvijos vidurinėje dalyje plyti Vidžemės aukštuma (Gaiziņkalno kalnas, 311,9 m – aukščiausias Latvijoje). Į šiaurės rytus nuo jos, Estijos pasienyje, yra Alūksnės aukštuma (Dēliņkalno kalnas, 271,7 metro).
smiltainio atodanga (Gaujos nacionalinis parkas)
Latvijos pietryčiuose esančioje upių slėnių, ežerų duburių suskaidytos Latgalos aukštumos (Didžiojo Liepukalno kalnas, 289,5 m) reljefas – moreninis (kalvos ir keimai). Į rytus nuo jos (Rusijos pasieniu) tęsiasi Mudavos žemuma. Tarp Vidžemės ir Latgalos aukštumų yra Rytų Latvijos žemuma, o jos centre – plokščia, pelkėta Lubāno žemuma. Latvijos teritorija geologiniu požiūriu yra Rytų Europos platformoje. Kristalinis pamatas (sudarytas daugiausia iš archėjaus ir proterozojaus gneisų, granitoidų ir anortozitų) Latvijos šiaurės rytuose slūgso 300–400 m gylyje, pietvakariuose – iki 2200 metrų. Nuosėdinę dangą sudaro paleozojaus (kai kur mezozojaus) karbonatinės ir terigeninės nuosėdos, kvartero dariniai. Gausu ledyninio reljefo formų (drumlinų, ozų, keimų ir kitų), kurias skiria ledyniniai slėniai. Yra žemyninių kopų (prie Rygos, nuo Valkos iki Strenčių).
Klimatas
Klimatas vidutinių platumų pereinamasis iš jūrinio į žemyninį. Sausio vidutinė temperatūra pajūryje nuo –2,6 °C (Liepojoje) iki –4,5 °C (Rygoje), rytuose –6,6 (Daugpilyje), liepos atitinkamai 16,8–18,0 °C ir 17,6 °C.
Kritulių pajūryje, Žiemgalos lygumoje ir Latgalos aukštumoje iškrinta 550–600 mm, Kuršo ir Vidžemės aukštumose daugiau kaip 700 mm per metus. Apie 70 % kritulių iškrinta vasarą. Vegetacijos periodas 180–200 dienų. Vyrauja vakarų vėjai. Per metus būna 150–180 apsiniaukusių dienų.
Žemiausia užregistruota temperatūra –43,2 °C (1956 02 08 Daugpilyje), aukščiausia 37,8 °C (2014 08 08 Ventspilyje).
Vidaus vandenys
Vidaus vandenys užima 3,9 % Latvijos teritorijos. Latvijos upės priklauso atviros Baltijos jūros (Venta, Irbė), Rygos įlankos (Lielupė, Dauguva, Gauja, Salaca), Suomijos įlankos (Ludza, Zilupe) baseinams. Upių tinklo vidutinis tankis apie 600 m/km2. Bendras upių ilgis apie 38 000 km; 777 upės ilgesnės kaip 10 km, 17 upių – kaip 100 kilometrų. Didžiausi upių baseinai (tūkst. km2): Dauguvos (87,9, Latvijoje – 24,7), Lielupės (17,6, Latvijoje – 8,8), Ventos (11,8, Latvijoje – 6,6), Aiviekstos (9,3, Latvijoje – 9,16), Gaujos (9,08, Latvijoje – 7,92). Užšalusios būna gruodį–kovą. Kai kuriose upėse yra slenksčių, nedidelių krioklių; Ventos slenkstis – plačiausias krioklys Europoje. Ilgiausios Latvijos upės – lentelėje. Apie 3000 ežerų, didesnių kaip 0,01 km2 (jie užima apie 1,7 % Latvijos ploto), iš jų 13 didesni kaip 10 km2. Apie 40 % visų ežerų yra Latgalos aukštumoje. Joje yra giliausias Latvijos ir vienas giliausių Baltijos šalių ežeras – Drīdzis (66,2 m; kitais duomenimis, 63,1 arba 65,1 metro).
Gauja
Ventos slenkstis žemiau Kuldīgos (gamtos paminklas)
Dauguma ežerų ledyninės kilmės; pajūryje yra reliktinių (Liepojos ežeras, Engurės ežeras, Papės ežeras, Kaņierio), Baltijos ledyninio ežero erozijos (Juglos, Ķīšezero, Babītės ežeras) ežerų. Didžiausi ežerai – lentelėje. Į pietryčius nuo Rygos, Dauguvos upėje, yra 3 dideli tvenkiniai (Rygos tvenkinys, Pļaviņių tvenkinys, Ķegumo).
Dirvožemiai
Dirvožemiai daugiausia išplautžemiai (jų daugiausia aukštumose). Pajūrio žemumoje, į šiaurę nuo Gaujos žiočių, iki Estijos sienos tęsiasi plati šlynžemių juosta; be to, šlynžemiai vyrauja Papės, Liepojos, Engurės, Babītės ežerų, Rygos tvenkinio apylinkėse. Abipus Lielupės, Dauguvos ir Gaujos žemupių dideli jauražemių plotai. Rytų Latvijos žemumoje (ypač Lubāno žemumoje) ir kitose pelkėtose vietovėse yra durpžemių, upių slėniuose – smėlžemių.
Augalija
Latvija yra mišriųjų miškų pazonyje. Miškai užima 44,7 % šalies ploto (1935 buvo 26,6 %, 1970 – 39,7 %). Daugiausia miškų yra Latvijos vidurinėje, pietrytinėje ir vakarinėje dalyse; miškingiausias yra Ventspilio (60 %), mažiausiai miškingas – Bauskės (28,8 %) rajonas. 39,4 % Latvijos teritorijos užima pušynai, 28,4 % – beržynai, 20,4 % – eglynai, 5,5 % – baltalksnynai, 2,5 % – drebulynai, 2,4 % – juodalksnynai, 0,8 % – ąžuolynai, 0,6 % – kiti miškai. Pievos užima apie 4 % Latvijos ploto. Pelkių 4,9 %. Labiausiai pelkėti šalies šiaurės rytai. Latvijoje yra 193 aukštesniųjų augalų (iš jų 318 įrašyta į Latvijos raudonąją knygą), 497 samanų (203), 492 kerpių (34), 2680 dumblių rūšių, dar yra apie 4000 (38) grybų rūšių.
Babītės ežero draustinis
Gyvūnija
Žinduolių yra 62 (iš jų 23 įrašyti į Latvijos raudonąją knygą), paukščių – 325 (79), roplių – 7 (3), varliagyvių – 13 (6), žuvų – 98 (15), bestuburių – 17 540 (164) rūšių. Iš žinduolių veisiasi pilkieji vilkai, rudosios lapės, šernai, briedžiai, lūšys, rudieji lokiai (reti), stirnos, taurieji elniai, baltieji ir pilkieji kiškiai, ežiai, kurmiai, dirvinės pelės, kirstukai, voverės, miegapelės, šeškai, žebenkštys, barsukai, ondatros, upiniai bebrai, ūdros, šikšnosparniai.
Gausu paukščių (retesni yra jūriniai ereliai, gyvatėdžiai, juodieji gandrai). Baltijos jūros pakrantė – tradicinis migruojančių paukščių kelias. Iš migruojančių paukščių Latvijoje peri baltieji gandrai, dirviniai vieversiai, daug žvirblinių; gausu praskrendančių paukščių (mažųjų gulbių, želmeninių žąsų). 15 rūšių paukščiai žiemoja Latvijoje (tūbuotieji suopiai, svirbeliai).
Iš roplių veisiasi trapieji gluodenai, geltonskruosčiai žalčiai, paprastosios angys, vikrieji ir gyvavedžiai driežai (retos rūšys – balinis vėžlys, lygiažvynis žaltys), iš varliagyvių – tritonai, varlės, rupūžės (retos rūšys – raudonpilvė kūmutė, česnakinė varlė, medvarlė).
Ežeruose ir upėse veisiasi kuojos, ešeriai, lydekos, karšiai, vėgėlės, jūroje – plekšnės, kilkės, menkės, strimelės.
Aplinkos apsauga
Teičių rezervatas
Saugomos teritorijos užima (2017) 18 % (11 721 km2) šalies ploto (1960 užėmė 0,6 %, 1980 – 4,7 %, 2007 – 8,9 %). Latvijoje yra 4 gamtos rezervatai (bendras plotas 250,5 km2) – Moricsalos rezervatas (įkurtas 1912; saugomas plačialapių miškas), Grīņių gamtos rezervatas (1936; būdinga žemaūgių pajūrio pušynų ekosistemos – grīņi), Krustkalnų (1977; miškingas moreninis kraštovaizdis), Teičių (1982; pelkių ekosistemos), 4 nacionaliniai parkai (2039,6 km2) – Gaujos nacionalinis parkas (1973), Ķemerių (1997), Slīterės nacionalinis parkas (2000), Raznos (2007), 261 draustinis (2319,76 km2), 9 saugomos kraštovaizdžio teritorijos (1653,85 km2), 42 gamtos parkai (1384,4 km2), 7 saugomos jūrų teritorijos (2364,06 km2). Gamtos paminklai: 206 geologiniai ir geomorfologiniai, 2261 botaninis (medžiai), 89 dendrologiniai, 60 alėjų.
Šiaurės Vidžemės biosferos rezervatas įtrauktas į UNESCO programos Žmogus ir biosfera pasaulinį biosferos rezervatų sąrašą (1997; plotas apie 4755 km2). 6 Ramsaro konvencijos (Latvijoje įsigaliojo 1995) saugomos vietovės (plotas 1503,18 km2). 333 Europos ekologinio tinklo Natura 2000 saugomos teritorijos (12 % sausumos ploto).
1
*iš jų 76 km Lietuvos pasieniu
2
Latvijos konstitucinė santvarka
Latvijos partijos ir profsąjungos
Latvijos ginkluotosios pajėgos