Lãtvijos knas.
Kinas iki 1940
1910 Rygoje A. Stanke nufilmavo paminklo Rusijos imperatoriui Petrui I atidengimą. 1913 E. Tisē sukūrė dokumentinių reportažų apie Liepoją. 1913–14 sukurti pirmieji trumpametražiai vaidybiniai filmai (Batsiuvys Leiba / Kurpnieks Leiba, Kur teisybė? / Kur patiesība?), 1920 – ilgametražis filmas Išėjau į karą (Es karā aiziedams, režisierius V. Segliņis, 1882–1961), Rygoje įkurta kino bendrovė Latvju filma; 1921 prie jos įsteigti kino aktorių kursai. 3–4 dešimtmetyje sukurta dokumentinių filmų apie reikšmingus šalies istorinius įvykius (Latvijos kūrimasis / Latvijas tapšana 1928), didžiausius miestus, upes (Dauguva motutė / Daugava māmuliņa 1933, pirmasis garsinis Latvijos filmas, Gauja 1934, režisierius K. Linde, 1881–1948), žymius kultūros veikėjus, kino reportažų (Mūsų pilkasis brangakmenis / Mūsu pelēkais dārgakmens 1936, režisierius V. Pūce), vaidybinių filmų (Lačplėsis / Lāčplēsis 1930, pagal A. Pumpurą, režisierius A. Rusteiķis, 1892–1958, Žvejo sūnus / Zvejnieka dēls 1939, pagal V. Lācį, režisierius V. Lapeniekas, 1908–83). Vaidino teatro aktoriai: A. Amtmanis-Briedītis, L. Bērziņa, A. Klints, P. Lūcis (1907–91), J. Osis, E. Smiļģis.
Kinas 1940–1990
1940–41 Latvijoje filmavo rusų režisieriaus I. Kopalino (1900–76) vadovaujama operatorių grupė. 1940 Rygoje įkurtos vaidybinių ir dokumentinių kronikinių filmų studijos (1948 sujungtos į Rygos kino studiją). Pradėtas kurti kino žurnalas Tarybų Latvija (Padomju Latvija; tęstas po II pasaulinio karo). 5 dešimtmečio antroje pusėje daugiausia kurti kino reportažai (rusų režisieriai J. Raizmanas, M. Šneiderovas, 1915–85, latvių režisieriai L. Gaigalas, 1922–90, L. Leimanis, A. Neretniece). 1948 Rygos kino studijoje sukurtas pirmasis vaidybinis filmas Sugrįžimas su pergale (Mājup ar uzvaru, pagal V. Lācį, rusų režisierius A. Ivanovas), 6 dešimtmečio antroje pusėje vaidybiniai filmai pradėti kurti nuolat; iš pradžių vyravo latvių literatūros kūrinių ekranizacijos (Šalna pavasarį / Salna pavasarī 1955, pagal R. Blaumanį, režisierius P. Armandas, L. Leimanis, Žvejo sūnus / Zvejnieka dēls 1957, pagal V. Lācį, Aidas / Atbalss 1959, pagal J. Jaunsudrabiņį, abiejų režisierius V. Krūmiņis, 1931–2004). Gyvenamąjį laikotarpį filme Kalavijas ir rožė (Šķēps un roze 1959) pavaizdavo režisierius L. Leimanis. 7 dešimtmetyje iškilo latvių poetinio dokumentinio kino mokykla, kuri pasiekė tarptautinio pripažinimo. Šios mokyklos kūrėjų filmuose (Mano Ryga / Mana Rīga 1960, režisierius A. Brenčas, Baltieji varpeliai / Baltie zvani 1961, režisierius I. Kraulītis, 1937–2004, Darbininkas / Strādnieks 1963, režisierius U. Braunas, Metų reportažas / Gada reportāža 1965, režisierius A. Freimanis, 235 000 000 1967, režisieriai U. Braunas ir H. Frankas) vaizduojama supoetinta tikrovė, lyrinis pasakojimo būdas derinamas su publicistiškumu, būdinga vaizdo plastika. Žymiausiame 7 dešimtmečio Latvijos vaidybiniame filme Akmenys ir skeveldros (Akmens un šķembas 1966, cenzūros pakeistas pavadinimas Aš viską atsimenu, Ričardai! / Es visu atceros, Ričard!, režisierius R. Kalniņis, SSRS draustas rodyti) pasakojama apie Latvių legiono narių likimą II pasaulinio karo ir pokario metais. Kiti svarbesni filmai: R. Blaumanio romano Purvo braidžiotojas (Purva bridējs) ekranizacija (1967, režisierius L. Leimanis, rodytas ir pavadinimu Edgaras ir Kristina), gyvenamąjį laikmetį vaizduojantis filmas Ketveri balti marškiniai (Četri balti krekli 1967, cenzūros pakeistas pavadinimas Kvėpuokite giliai / Elpojiet dziłi, parodytas 1986, režisierius R. Kalniņis), nuotykių filmas vaikams Kapitono Enriko laikrodis (Kapteiņa Enriko pulkstenis 1967, režisieriai Ē. Lācis, 1938–2005, J. Streičas). Režisieriaus A. Burovo iniciatyva 1966 Rygos kino studijoje suburta animacinių filmų kūrėjų grupė Animācijas brigāde. Sukurta (režisieriai A. Burovas, J. Cimermanis, R. Stiebra, g. 1942) aplikacijų, plastilininių, pieštinių animacinių filmų (apdovanoti tarptautiniuose kino festivaliuose); jiems būdinga savitas piešinys, folkloro motyvai. 8–9 dešimtmetyje sukurta kritiškiau realybę vaizduojančių dokumentinių filmų. Netikėtomis metaforomis, raiškos priemonių įvairove grindžiami režisieriaus A. Epnero filmai (Skraidymas naktį / Lidojums naktī 1971). Režisieriaus H. Franko filmams (Dešimčia minučių vyresnis / Par desmit minūtēm vecāks 1978) būdinga psichologiškumas ir ekspresyvumas. Išgarsėjo režisieriaus J. Podnieko filmas Ar lengva būti jaunam? (Vai viegli būt jaunam? 1986), kuriame nykios sovietinės tikrovės fone atskleidžiami komplikuoti jaunų žmonių tarpusavio santykiai, konfliktai su aplinka. Analitiškumu pasižymi režisieriaus I. Seleckio kūryba; jo filmas Skersgatvis (Šķērsiela 1988) – apie eilinės gatvės gyventojų kasdienybę – gavo Europos kino akademijos apdovanojimą. Filmų portretų sukūrė režisieriai H. Frankas, L. Žurgina, dokumentinių filmų sporto tema – režisierius A. Epneras.
8–9 dešimtmetyje atgijo vaidybinis kinas; įvairesnių temų ir žanrų (muzikinių komedijų, detektyvų, nuotykių, psichologinių) filmų sukūrė režisieriai A. Leimanis (1913–90, Velnio tarnai / Vella kalpi 1970, Velnio tarnai velnio malūne / Vella kalpi Vella dzirnavās 1972), R. Kalniņis (Ceplis 1972, pagal P. Rozītį), A. Brenčas (Šachas briliantų karalienei / Šahs briljantu karalienei 1973, Būti nereikalingam / Liekam būt 1976, Miražas / Mirāžā 1983), G. Piesis (Pūsk, vėjeli! / Pūt, vējiņi! 1973, pagal J. Rainį), J. Streičas (Mano draugas – nerimtas žmogus / Mans draugs – nenopietns cilvēks 1975, Joninių nakties spalvos limuzinas / Limuzīns Jāņu nakts krāsā 1981), V. Brasla (g. 1939, Ežero sonata / Ezera sonāte 1976, pagal R. Ezerą, su G. Cilinskiu, Palinkėk man blogo oro / Novēli man lidojumam nelabvēlīgu laiku 1981, Aija 1987), A. Freimanis (Berniūkštis / Puika 1977, pagal J. Jaunsudrabiņį), G. Cilinskis (Ankstyvos rūdys / Agrā rūsa 1979), A. Krievas (Fotografija su moterimi ir šernu / Fotogrāfija ar sievieti un mežakuili 1987); pagrindinių vaidmenų juose sukūrė ir lietuvių aktoriai R. Adomaitis, B. Babkauskas, D. Banionis, J. Kisielius, R. Krilavičiūtė, V. Mainelytė, A. Matulionis, E. Pleškytė, R. Ramanauskas, E. Šulgaitė, V. Tomkus ir kiti.
televizijos filmo Teatras kadras (1979, Džulija Lambert – V. Artmane, Tomas – I. Kalniņis)
Televizijos vaidybinių filmų sukūrė režisieriai A. Neretniece (Mirtis po burėmis / Nāve zem buras 1977), J. Streičas (Teatras / Teātris 1979, pagal W. S. Maughamą), dokumentinių – režisierius R. Rikardas (1941–2014). Režisierius A. Brenčas sukūrė pirmąjį daugiaserijinį televizijos filmą Ilga kelionė per kopas (Ilgais ceļš kāpās 7 serijos 1980–81).
Kinas 20 amžiaus pabaigoje–21 amžiaus 2 dešimtmetyje
Atkūrus nepriklausomybę pasikeitė Latvijos kino struktūra. Atsirado privačių kino studijų. Sumažėjus valstybės finansinei paramai buvo sukuriama mažiau filmų. 1990 Latvijos kultūros akademijoje Rygoje pradėtas dėstyti kino menas. Latvijos kino raidą pagyvino 1991 Rygoje įkurtas Nacionalinis kino centras. Nuo 1996 veikia Rygos kino muziejus (rengiama kūrybinės dirbtuvės, kino festivaliai). Vaidybinių filmų sukūrė vyresnės kartos režisieriai A. Krievas, J. Streičas (Žmogaus vaikas / Cilvēka bērns 1991, Likimo girnos / Likteņdzirnas 1997, Rudens rožės / Rudens rozes 2004, Rudolfo palikimas / Rudolfa mantojums 2010), A. Freimanis (Lizdas / Ligzda 1995), jaunesni režisieriai L. Pakalniņa (Batelis / Kurpe 1998, Pitonai / Pitons 2003, Įkaitas / Kīlnieks 2006, Picos / Picas 2012, Aušra / Ausma 2015), U. Celma (g. 1960, Paskui mane / Seko man 1998, Kulkų sauja / Sauja ložu 2002, Aukščio riba / Augstuma robeža 2005, Nekalbėk apie tai / Nerunā par to 2007), A. Grauba (g. 1965, trilogija Klaiki vasara / Baiga vasara 1999, Rygos sargybiniai / Rīgas sargi 2007, Svajonių komanda 1935 / Sapņu komanda 1935 2012, Nameisio žiedas / Nameja gredzens 2018, Lietuvoje rodytas pavadinimu Pagonių žiedas), V. Kairišas (Tamsieji elniai / Tumšie brieži 2006, Melanijos kronika / Melānijas hronika 2016), A. Viduleja (g. 1972, Fogelfrajus 2007, Homo Novus 2018), I. Kolmane (g. 1961, Mona 2012, Bilė 2018), J. Nordas (g. 1983, Mėgėjas / Amatieris 2008, Mama, aš tave myliu / Mammu, es tevi mīlu 2013, Su putomis iš burnos / Ar putām uz lūpām 2017, Lietuvoje rodytas pavadinimu Pasiutusi meilė). Debiutavo nauja dokumentinio (A. Saulītis, g. 1966, A. Mizišas, g. 1970, O. Okonovas, g. 1973, S. Jūra, g. 1974, J. Vingris, g. 1975) ir animacinio (S. Baumane, g. 1964, N. Skapānas, g. 1969, V. Leščovas, g. 1970) kino režisierių karta. Režisieriaus D. Sīmanio (g. 1980) dokumentiniams (Valkyrie Limited 2009, Escaping Riga 2014) ir vaidybiniams (Pelenų sanatorija / Pelnu sanatorija 2016, Tėvas Naktis / Tēvs Nakts 2018) filmams būdinga estetizmas, naikinamos dokumentinio ir vaidybinio kino ribos.
Žymesni aktoriai: L. Šmitas (1907–85), J. Grantiņis (1909–74), K. Sebris, E. Radziņa, L. Freimane, V. Līne, H. Liepiņis, V. Zandbergas (1927–94), Dz. Ritenberga, V. Artmane, E. Pāvulis (1929–2006), G. Cilinskis, U. Pūcītis (1937–2000), Ģ. Jakovļevas, A. Kairiša (g. 1941), U. Dumpis (g. 1943), L. Liepiņa (g. 1946), L. Ozoliņa (1947–2023), I. Kalniņis, J. Žagaras (g. 1961), Z. Jančevska (g. 1964), K. Nevarauska (g. 1981).
Kino festivaliai
Nuo 1977 Jūrmaloje (nuo 1999 Rygoje) kas dveji metai rengiama Europos dokumentinio kino simpoziumas, Rygoje – tarptautinis kino forumas Arsenalas (1988–2011), Rygos tarptautinis kino festivalis (nuo 2014). Kasmet vyksta tarptautiniai festivaliai – kino aktorių Baltijos perlas (nuo 1994), animacinių filmų Bimini (nuo 2003), Latvijos kino festivalis Didysis Kristupas (nuo 1977), mėgėjų, eksperimentinio kino festivaliai.
L: G. Frolova Kino Latvii Moskva 1981; Padomju Latvijas kinomāksla Rīga 1989; K. Matīsa Vecās labās…: Latviešu kinoklasikas 50 spožākās pērles Rīga 2005.
Latvijos kultūra
Latvijos konstitucinė santvarka
Latvijos partijos ir profsąjungos
Latvijos ginkluotosios pajėgos