Lãtvijos komunstų pártija (Latvijas Komunistiskā partija), politinė partija, veikusi 1919–91.
Įkūrimas ir veikla iki 1940
Įkurta 1919 03 bolševikiškai nusiteikusios Latvijos socialdemokratų darbininkų partijos daugumos. 1919–40 buvo narė; Latvijoje veikė nelegaliai, vadovavo Maskvoje įsikūręs Centro komitetas. Tarp Latvijos III (1928–31) ir IV (1931–34) Seimo deputatų buvo atitinkamai 6 ir 7 komunistai (išrinkti pagal vadinamąjį darbininkų ir valstiečių sąrašą), bet didesnės įtakos visuomenei partija nedarė.
Veikla SSRS okupacijos laikotarpiu
1940 06 Latviją okupavus Sovietų Sąjungai, Latvijos komunistų partija legalizuota, padėjo inkorporuoti Latviją į SSRS. 1940 10–1991 buvo sudėtinė SSKP dalis (veikė srities organizacijos teisėmis), paklusni jos vadovybės direktyvų vykdytoja: įgyvendino Latvijos ūkio socialistinį pertvarkymą, prievartinę žemės ūkio kolektyvizaciją, organizavo gyventojų trėmimus. 6 dešimtmečio pabaigoje kai kurie Latvijos komunistų partijos vadovai (Eduardas Berklavas ir kiti) bandė priešintis Latvijos rusinimui, bet 1959 partijos vadovybė buvo pakeista, daug tautiškiau nusiteikusių komunistų buvo iš jos pašalinta.
Veikla po 1990
9 dešimtmečio pabaigoje–10 dešimtmečio pradžioje, žlungant sovietiniam režimui, Latvijos komunistų partija skilo – dalis jos narių 1990 įkūrė Latvijos demokratinę darbo partiją, kiti, likę Latvijos komunistų partijoje (SSKP platforma), priešinosi Latvijos nepriklausomybei. Po Rugpjūčio pučo Maskvoje Latvijos komunistų partija 1991 08 buvo uždrausta (jos buvę nariai įkūrė Latvijos komunistų sąjungą, 1994 – Latvijos socialistų partiją).
Vadovai
Latvijos komunistų partijos I sekretoriai 1940–91: J. Kalnbērziņis (1940–59), A. Pelše (1959–66), Augustas Vossas (1966–84), B. Pugo (1984–88), Jānis Vagris (1988–90), A. Rubikas (1990–91).