Lãtvijos lietùviai
Lietuviai dabartinės Latvijos teritorijoje iki 19 a. pabaigos
Pirmieji lietuviai dabartinės Latvijos teritorijoje įsikūrė 7–12 amžiuje. 13 a. Latgalos pietuose jie buvo pasistatę Naujinio pilį (prie dabartinio Daugpilio). Šiauriausia lietuvų sala Latgaloje buvo Ciskodo parapijoje (9 lietuvių kaimai). 19 a. Latvijoje apsigyveno iš buvusios Abiejų Tautų Respublikos teritorijos pasitraukusių 1830–1831 sukilimo ir 1863–1864 sukilimo dalyvių, paleistų iš Sibiro tremties, t. p. už draudžiamosios lietuvių spaudos platinimą, tautinę veiklą žandarų persekiojamų ir gaudomų lietuvių. 19 a. pabaigoje lietuviai Indricoje, Gauruose nusipirko ir pasidalijo J. Platerio dvarus, įkūrė savo gyvenviečių.
Lietuvių kalbos paplitimas Latvijoje 16–20 amžiais
19 a. pabaiga–20 a. pradžia
19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje, plėtojantis pramonei, lietuvių imigracija labai padidėjo. Ieškoti darbo ir mokytis lietuviai vyko į Rygą, Liepoją, Bauskę, Jelgavą, Ventspilį, kitus miestus (1 lentelė), t. p. Pietų Latvijos kaimus. Nemažai lietuvių dirbo Rygos geležinkelio vagonų gamykloje Phoenix, gumos fabrike Provodnik, lentpjūvėse, linų verpyklose, alaus daryklose, baldų dirbtuvėse, tramvajų depe, prie geležinkelių, uostuose ir kitur. 1918 susikūrus nepriklausomoms Lietuvos ir Latvijos valstybėms, dalis lietuvių grįžo į Lietuvą.
2
*1913 duomenys
Nemažai lietuvių mokėsi Jelgavos, Liepojos, Rygos gimnazijose; vien Jelgavoje mokėsi daug būsimų lietuvių kultūros ir visuomenės veikėjų – P. Avižonis, K. Bielinis, Vytautas Didžiulis, P. Kalpokas, Feliksas Martišius, V. Mironas, K. Paltarokas, V. Petrulis, V. Požela, M. Sleževičius, A. Smetona, J. Šliūpas, R. Šliūpas, J. Vienožinskis ir kiti. Visuomeninę veiklą plėtojo Daugpilio, Jelgavos, Liepojos, Rygos lietuviai. Nuo 19 a. pabaigos iki 1940 veikė lietuvių savišalpos, labdaros, kultūros ir kitų organizacijų (2 lentelė).
3
Kai kurie lietuviai darbininkai priklausė Latvijos socialdemokratų organizacijoms. 20 a. pradžioje veikė Lietuvos socialdemokratų partijos organizacija; ji 1907 05 prisijungė prie Latvijos socialdemokratų partijos. 1909–15 veikė Latvijos lietuvių socialdemokratų organizacija Lietuvių kultūros centras (1910 turėjo apie 120 narių), 1919 veiklą plėtojo Latvijos socialdemokratijos (nuo 1919 03 Latvijos komunistų partija) lietuvių sekcija; ji 1919 01–05 leido laikraštį Darbininkų kova. Po 1926 Gruodžio 17 perversmo Lietuvoje į Latviją atvyko politinių emigrantų komunistų, kairiųjų liaudininkų ir socialdemokratų. 1930 lietuviškos organizacijos susibūrė į Latvijos lietuvių sąjungą.
Nuo 1907 Latvijoje veikė nemažai lietuviškų mokyklų. 1933–34 lietuviškos 4 klasių mokyklos veikė Rygoje (dvi mokyklos), Aknystoje, Eglainėje, Indricoje, Gryvoje, Miciūniškyje, Neretose, 6 klasių mokyklos Rygoje (dvi mokyklos), Liepojoje, Jelgavoje, Subatėje. 1938 veikė 18 lietuviškų pradinių mokyklų. Lietuviškas mokyklas 1933 lankė 975 vaikai, 1938 – 980, 1939 – apie 700. 1924–48 Rygoje veikė lietuvių realinė gimnazija. 20 a. 3–4 dešmtmetyje Aucės, Baltmuižės, Kalkuonės, Medumo, Skyronių, Ukrų, Vytinės latvių mokyklose buvo lietuvių kalbos pamokų. Rygoje veikė du lietuviški vaikų darželiai. Po 1934 perversmo Latvijoje lietuviai buvo iškeldinti iš Alūkstos apskrities pasienio vietovių, jiems uždrausta ten pirkti žemės; imta latvinti lietuviškus vietovardžius. Per II pasaulinį karą dalis Latvijos lietuvių buvo pasitraukę į SSRS, dalis lietuvių veikėjų emigravo. Po karo lietuviškos mokyklos buvo uždarytos.
Lietuviai Latvijoje 20 a. antroje pusėje–21 a. pradžioje
Norėdami būti arčiau Lietuvos, Latvijoje (Daugpilyje, Jelgavoje, Liepojoje, Rygoje, jų apylinkėse ir kitur) 20 a. 6–7 dešimtmetyje apsigyveno daugelis buvusių politinių kalinių ir tremtinių lietuvių, negavusių Lietuvos sovietinės valdžios institucijų leidimo grįžti į Tėvynę. 1988–95 Latvijos lietuviai aktyviai dalyvavo Latvijos liaudies fronto veikloje.
1991 05 04 Latvijai atkūrus nepriklausomybę veiklą pradėjo Latvijos lietuvių bendruomenė (2023 pirmininkas Rolandas Žalnierius), 1997 nuo jos atskilus daliai narių atkurta Latvijos lietuvių sąjunga (2023 pirmininkė Marija Audronė Blunava), 1999 įkurta Latvijos lietuvių jaunimo bendruomenė (2023 pirmininkas Tomas Kaikaris).
dainuoja Latvijos lietuvių folkloro ansambliai (2005)
2021 Latvijoje taip pat veikė: Bauskės lietuvių kultūros draugija Astra (pirmininkė Danutė Slavinska), Daugpilio lietuvių bendruomenė Rasa (vadovė Romalda Žvirblytė-Žuka), Daugpilio lietuvių folkloro ansamblis Rasa (vadovas Gintaras Andrijauskas), Duobelės lietuvių kultūros draugija (pirmininkė Lidija Eizengrauda), Jelgavos lietuvių kultūros draugija Vytis (pirmininkė Regina Detlava), Liepojos lietuvių kultūros draugija Rūta (pirmininkė Stanislava Bezina), Valmieros lietuvių kultūros draugija Gintaras (pirmininkė Regina Valtenberga), Latvijos lietuvių politinių kalinių ir represuotųjų draugija (pirmininkas Juozas Kružikas), Latvijos lietuvių kultūros draugija Rygoje (pirmininkė Irena Falalejeva), profesionalų klubas Global Lithuanian Leaders Riga (pirmininkė Dalia Petkevičienė), asociacija Lietuvių-latvių vienybė (vadovas Krišs Kapenieks), Latvijos lietuvių bendruomenės dainų kvartetas Labirintai, senjorų tautinių šokių kolektyvas Bijūnas, jaunimo tautinių šokių kolektyvas Saulė, laiudiškos muzikos kapela Grytela.
20 a. 10 dešimtmetyje Latvijos lietuvių bendruomenės iniciatyva lituanistinės mokyklos įsteigtos Daugpilyje (1994–2000), Jūrmaloje (1994–2005), Jelgavoje (1989), Ķegume (1999–2004), Liepojoje (1989, atkurta 1998, veikė iki 2002), Valmieroje (1998), Duobelėje (2000–06), Aknystoje (2004), jose dirbo 16 mokytojų; 2014 tebeveikė Daugpilio ir Jelgavos mokyklos. Lietuvių kalbos fakultatyvai veikė Daugpilyje, Aknystoje, lietuviškos 1–9 klasės, įkurtos Liepojos lietuvių kultūros draugijos Rūta, iki 2002 veikė vienoje Liepojos latvių vidurinių mokyklų. Rygos lietuvių vidurinėje mokykloje (nuo 2003; pirma lietuvių klasė latvių 85‑ojoje vidurinėje mokykloje įkurta 1991, 1995–2000 veikė pagrindinė mokykla) 2017 mokėsi 375 mokiniai; nuo įkūrimo iki 2016 direktorė Aldona Bronislava Treija, nuo 2016 – Jolanta Nagle.
Koncertuoja Aknystos lietuvių muzikos ansamblis Aušrelė (2004)
Latvijos lietuvių jungtinė sportininkų komanda dalyvauja Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse, jungtinis folkloro ansamblis – Pasaulio lietuvių dainų šventėse. Latvijos lietuviai dalyvauja tradiciniuose Latvijos tautinių mažumų festivaliuose Rygoje Latvijos vainikas ir lietuvių, latvių, lyvių, estų kultūros šventėje Baltijos pynė. Per Latvijos radijo 4‑ąją programą transliuojam lietuvių programa Lietuva brangi.
Latvijos lietuvių spauda
1881 Mintaujoje (Jelgavoje) buvo rengiamasi leisti savaitraštį Lietuvos žinios, 1883 Rygoje – žurnalą Aušrinė, Liepojoje – savaitraštį Žemaitiškas laikraštis, bet Rusijos valdžia nedavė leidimo. Tik panaikinus lietuviškosios spaudos draudimą, 1906 Rygoje L. Jakavičius išleido pirmąjį lietuvių periodinį leidinį – satyros ir humoro žurnalą Juokdarys (ėjo iki 1907). Kiti Latvijos lietuvių periodiniai leidiniai nurodyti 3 lentelėje.
Statistika
1914 Latvijoje gyveno apie 95 000, 1920 – 25 588, 1925 – 23 192, 1930 – 25 880, 1935 – 22 843, 1959 – 32 383, 1970 – 40 589, 1979 – 37 818, 1989 – 34 630, 1999 – 31 124, 2011 – 34 846, 2016 – 26 745 lietuviai.
L: J. Budzinauskienė Latvijos lietuvių bendruomenė Vilnius 2001; K. Garšva Lietuvių kalbos paribio šnektos (fonologija) Vilnius 2005; Pietryčių Latvijos lietuviai: tapatumo išraiška, etninės ir kultūrinės orientacijos Vilnius 2005; D. Mačiulis, Ē. Jēkabsons Lietuviai Latvijos Respublikoje 1918–1940 metais Vilnius 2018.
4
2617
Latvijos konstitucinė santvarka
Latvijos partijos ir profesinės sąjungos
Latvijos ginkluotosios pajėgos