Andrejs Jurjāns
Lãtvijos mùzika
Liaudies muzika
dainuoja latvių folkloro ansamblis
Liaudies dainos (darbo, kalendorinių apeigų, šeimos, lyrinės) daugiausia vienbalsės; būdinga natūraliosios demės, mišrusis metras; melodijos rečitatyvinės (apeiginės dainos) arba kantileninės (lyrinės dainos). Išliko dvibalsių ir tribalsių dainų (homofoninių harmoninių ir burdoninių). Liaudies muzikos instrumentai: kuoklė (gnaibomasis chordofonas), dyga, smuikas (frikciniai chordofonai), stabulė (švilpiamasis aerofonas), taurė, ažragas (lūpiniai aerofonai), dūdas (liežuvėlinis dumplinis aerofonas), trideksnis, eglytė, čagana (idiofonai).
Muzikinis gyvenimas iki 19 amžiaus
13 a. pradėjo plisti katalikų, 16 a. protestantų bažnytinė muzika. Nuo 14 a. Rygoje gyvavo miesto muzikantų (tik vokiečių) cechas. 17–18 a. Kuršo hercogo rūmuose Jelgavoje veikė orkestras, statyta operos, baletai. 17–19 a. Latvijos bažnyčiose įrengta vargonų, plito vargonų muzika. 1632 F. Menijaus knygoje Livonijos kilmės sąvadas (Syntagma de origine Livonorum, išleista Tartu) pirmą kartą išspausdinta latvių daina (melodija ir tekstas). 1760 Rygoje susibūrė muzikos draugija, kuri rengė simfoninius koncertus. 1782 įkurtas vokiečių teatras; jame dirigavo R. Wagneris, H. Dornas, B. Walteris, F. Buschas, C. Kreutzeris.
Profesionaliosios muzikos susiklostymas
19 a. viduryje klostėsi nacionalinė profesionalioji muzika, kūrėsi dainavimo draugijos. 1873 pradėta rengti Latvijos dainų šventės (2003 UNESCO paskelbtos žodinio ir nematerialaus paveldo pasaulio šedevru; kartu su Lietuvos ir Estijos dainų šventėmis). Vienu svarbiausių latvių profesionaliosios muzikos žanrų tapo dainos chorui. Pirmieji liaudies dainų chorui harmonizavo J. Cimze, K. Baumanis (Latvijos himno Dievs, svētī Latviju / Dieve, sergėk Latviją autorius), E. Vīgneris (1850–1933). Latvių instrumentinės ir vokalinės instrumentinės muzikos pradininkai – Sankt Peterburgo konservatorijos auklėtiniai – A. Jurjānas ir J. Vītolas sukūrė kantatų, simfoninės muzikos kūrinių, dainų. 19–20 a. sandūroje kūrė kompozitoriai E. Dārziņis, J. Zālītis (1884–1943), E. Melngailis, A. Kalniņis. 1891–1913 Rygos latvių draugijos muzikos komisija rengė Rudens koncertus (Rudens koncerti).
Muzikos raida iki 1940
1913 P. Jurjāno iniciatyva įkurta Latvių opera (nuo 1919 Nacionalinė opera); čia statyta P. Čaikovskio, A. Rubinšteino, M. Glinkos, G. Bizet, G. Verdi ir kitų kompozitorių operos. 20 a. pirmoje pusėje išgarsėjo dainininkai P. Saksas, M. Vīgnere-Grīnberga, R. Bērziņis, Ā. Kaktiņis, M. Brehmane-Štengele, A. Vāne, smuikininkai J. Baltgailis, Ā. Mecas, A. Norītis, violončelininkai Ē. Berzinskis, O. Fogelmanas, pianistai P. Šūbertas, A. Daugulis, N. Dauge, vargonininkas P. P. Jozuus. 1920 Rygoje pastatyta pirmoji latvių nacionalinė opera – A. Kalniņio Baniuta. Latvijos nepriklausomybės metais (iki 1940) operų sukūrė Jānis Mediņis (1890–1966; Ugnis ir naktis 1921, Dievai ir žmonės 1922, Sprindžiukas 1927), A. Kalniņis (Salininkai 1925), Jāzepas Mediņis (Vaidilutė 1927), J. Kalniņis (1904–2000; Stebuklingas Lolitos paukštis 1934, Hamletas 1936, Ugnyje 1937). Pirmuosius baletus sukūrė Jānis Mediņis (Meilė nugali 1935, Plieniniai sparnai 1936), Jānis Vītoliņis (1863–1948; Ilga 1935, Turaidos rožė 1940), vienaveiksmius baletus – J. Kalniņis (Ruduo 1938, Lakštingala ir rožė 1938). Teatre gastroliavo dainininkai F. Šaliapinas, A. Neždanova, L. Sobinovas, T. Dal Monte, V. Jonuškaitė, K. Petrauskas, V. Grigaitienė, baleto solistai T. Karsavina, O. Spesivceva, dirigentai E. Cooperis, L. Blechas.
Latvijos muzikinei kultūrai svarbi 1919 J. Vītolo iniciatyva įkurta Latvijos konservatorija (nuo 1990 Latvijos muzikos akademija); čia studijavo J. Vītolo mokiniai kompozitoriai , J. Graubiņis, P. Līcīte, Ā. Skulte, J. Līcītis, L. Garūta, A. Žilinskis, J. Ivanovas (1906–83), lietuvių muzikai V. Jakubėnas, J. Karosas, S. Vainiūnas, A. Šerėnas. 20 a. 3–4 dešimtmetyje sukurta choro ir solo dainų, latvių liaudies dainų išdailų (E. Melngailis, A. Kalniņis), kamerinių instrumentinių (Jāzepas Mediņis, Jānis Mediņis, L. Vīgneris), simfoninių (J. Vītolas, Jāzepas Mediņis, Ā. Ābele, J. Ivanovas, Ā. Skulte, P. Barisonas, J. Ķepītis) kūrinių, operų, baletų. 1923 įkurtas Latvijos kompozitorių susivienijimas, 1926 – Rygos radijo orkestras. 4 dešimtmetyje Dainų švenčių draugija leido žurnalą Mūzikas apskats. Latvijoje koncertavo žymūs muzikai, tarp jų – A. Glazunovas (1931), I. Stravinskis (1934), S. Prokofjevas (1933), I. Dobroveinas (1936), H. Abendrothas (1940), Berlyno filharmonijos orkestras (1939).
Jāzeps Vītols (19 a. pabaigos nuotrauka)
Muzikos raida nuo 1940
1940 SSRS okupavus Latviją muzikinis gyvenimas nenutrūko: 1941 Rygoje įkurta filharmonija. J. Ivanovas sukūrė simfoniją nr. 4 (1941), Jāzepas Mediņis – simfoniją nr. 3 (1941), Jēkabas Mediņis – romansą klarnetui ir simfoniniam orkestrui (1942), B. Skulte – simfoninę poemą (1942), A. Kalniņis – baletą Staburags (1943). Latvių muzikai, pasitraukę į Vakarus, telkėsi Vokietijoje, Švedijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje ir kitur, dirbo pedagoginį darbą (J. Vītolas vadovavo Baltijos muzikos koledžui Detmolde, Vokietija), kompozitoriai ir muzikos atlikėjai turėjo kūrybinių užsakymų (Jānis Mediņis Švedijoje, Jānis Kalniņis Kanadoje), dalyvavo visuomeninėje veikloje. Po II pasaulinio karo vėl buvo rengiamos dainų šventės, nuo 1960 – moksleivių dainų ir šokių šventės. 1944 įkurta Kompozitorių sąjunga, nuo 1948 vyko kompozitorių suvažiavimai.
Latvijos nacionalinės operos teatro veikla
Latvijos nacionalinės operos rūmų salė (1863, architektas L. Bohnstedtas, restauruoti 1995)
Latvių muziką populiarina Latvijos nacionalinės operos teatras, jis gastroliavo Maskvoje, Kijeve, Sankt Peterburge, Vilniuje ir jo baleto trupė, kuri gastroliavo Lotynų Amerikoje, Meksikoje, Suomijoje, Graikijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Egipte, Danijoje, Prancūzijoje; 1996–2003 vyriausiasis dirigentas ir meno vadovas buvo G. Rinkevičius. Teatre statyta latvių kompozitorių operos ir baletai. 20 a. antroje pusėje operų ir baletų sukūrė A. Žilinskis (Aukso žirgas 1959, Sprindžiukas 1967, Vėjeli, pūsk 1969, Stebuklingas Lolitos paukštis 1974), M. Zariņis (1910–93; Į naują krantą 1955, Žalias malūnas 1957, Švento Mauricijaus stebuklas 1964, Opera aikštėje 1969), Ā. Skulte (Laisvės sakta 1950, Princesė Gundega 1971), P. Dambis (Sparnai 1970), O. Grāvītis (Pūga 1967), I. Kalniņis (g. 1941; Aš grojau, šokau 1977, Ifigenija Aulidėje 1982), J. Ķepītis (Turaidos rožė 1960), O. Barskovas (Inkų auksas 1968).
20 amžiaus antros pusės muzikos kūrėjai
20 a. antros pusės žymiausi muzikos kūrėjai – J. Ivanovas (21 simfonija ir kiti simfoniniai kūriniai), M. Zariņis, Ā. Skulte, J. Ķepītis, Ģ. Ramanas, A. Grīnupas, P. Dambis, I. Kalniņis, R. Kalsonas (g. 1936), P. Vaskas, P. Plakidis, J. Karlsonas, I. Zemzaris (g. 1951), A. Maskatas (g. 1957), I. Riše, R. Dubra (g. 1964).
20 a. pabaigos–21 a. pradžios muzikos veikėjai
20 a. pabaigoje–21 a. pradžioje kuria jaunieji kompozitoriai: Rolandas Kronlakas (g. 1973), Martiņas Viļumas (g. 1974), Ērikas Ešenvaldas (g. 1977), Santa Ratniece (g. 1977), Gundega Šmite (g. 1977), Jānis Petraškevičius (g. 1978), Andris Dzenītis (g. 1978). Žymiausi Latvijos muzikos veikėjai: dirigentai – L. Vīgneris, E. Tonas, A. Jansonas, M. Jansonas, R. Glāzupas, I. Kokaras, A. Nelsonas, V. Sinaiskis, N. Šnē, N. Vaicis, choro dirigentai – T. Kalniņis, R. Vanagas, H. Mednis, J. Ozoliņis (g. 1980), J. Dūmiņis, D. Gailis, G. Kokaras, I. Cepītis, E. Račevskis, dainininkai – A. Antonenko, A. Frinbergas, E. Garanča, P. Grāvelis, Ž. Heine-Vāgnere, S. Jēgeras, L. Daine, K. Opolais, M. Rebeka, E. Zvirgzdiņa, K. Zariņis, J. Zāberis, J. Sprogis, S. Rāja, smuikininkai – L. Rubene, J. Švolkovskis, V. Zariņis, J. Bulavas, violončelininkai – E. Bertovskis (1961–62 griežė Lietuvos kvartete), M. Villerušas, L. Veldre, M. Sudraba, L. Kaniņa, vargonininkai – N. Vanadziņis, P. Sīpolniekas, U. Cintiņis, J. Ļisicina, T. Deksnis, A. Kalējus, L. Arāja, L. Sneibe, A. Stepiņis, pianistai – V. Cīrule, I. Graubiņa, N. Novika, R. Haradžanianas, A. Ozoliņis, A. Zandmanis, T. Bikis, fagotininkai – G. Endzelis, A. Arnicanas, valtornininkai – A. Klišānas, muzikologai – J. Vītoliņis, L. Krasinska, V. Muške, S. Stumbre, L. Kārkliņis, O. Grāvītis, A. Klotiņis, A. Bomiksas, V. Vītoliņis, M. Čeže, I. Lūsiņa, V. Bērziņa, V. Muktupāvelas.
multifunkcė koncertų salė Rēzeknėje (2013, architektai Uldis Balodis, Daiga Bikse, kiti)
Muzikinės organizacijos, festivaliai
Latvijos dainų šventės baigiamasis koncertas (2013)
Atkūrus nepriklausomybę Latvijoje rengiami tarptautiniai jaunųjų smuikininkų (J. Vītolo, A. Kalniņio, A. Dombrovskio, A. Jurjāno), pūtikų, jaunųjų pianistų (Jūrmala, A. Žilinskio) ir kiti konkursai; jų laureatais yra tapę ir Lietuvos atlikėjai. Veikia Liepojos simfoninis orkestras (įkurtas 1886), Latvijos nacionalinis simfoninis orkestras (įkurtas 1926), Rygos styginių kvartetas (įkurtas 1983), kamerinės muzikos ansamblis Optimisti (įkurtas 1983), Naujasis kamerinis orkestras (įkurtas 2000), valstybinis choras Latvija (įkurtas 1942), Latvijos radijo choras (įkurtas 1940), Rygos kamerinis choras Ave sol (įkurtas 1969), Rygos kamerinis choras (įkurtas 1983), Rygos katedros berniukų choras (1950–94 veikė kaip E. Dārziņio muzikos mokyklos choras), Jaunimo kamerinis choras Vecrīga (įkurtas 1983), Kuldīgos kamerinis choras (įkurtas 1990). Nuo 1990 Rygoje vyksta tarptautinis berniukų chorų festivalis Rīgas Doms, nuo 1995 Siguldoje – Tarptautinis operos muzikos festivalis, nuo 1998 – Rygos operos festvalis.
Žymiausi folkloro ansambliai – Teiksma (įkurtas 1955), Senleja (įkurtas 1981), Maskačkas spelmani (įkurtas 1995). Nuo 1956 Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje paeiliui rengiamos Baltijos šalių studentų dainų ir šokių šventės Gaudeamus, nuo 1987 – tarptautinis folkloro festivalis Baltica. Nuo 2000 leidžiamas žurnalas Mūzikas saule atspindi Latvijos muzikos pagrindines tendencijas. Latvijos pianistai T. Bikis (1968, III vieta), O. Moskaljonova (1973, III vieta), J. Kalnciemis (1978, I vieta), L. Romanova (1978, III vieta), D. Blumberga (1986, II vieta), G. Ulmanis (1986, III vieta), I. Klotiņa (1999, II vieta) ir vargonininkai J. Ļisicina (1968, II vieta), L. Sneibe (1995, II vieta), I. Viļuma (1999, III vieta), I. Ozola-Ozoliņa (2003, III vieta) tapo Čiurlionio konkursų laureatais.
koncertuoja Lielvardės vaikų choras
Latvijos atlikėjų gastrolės Lietuvoje
Lietuvoje koncertavo latvių muzikos atlikėjai: dirigentas I. Resnis, dainininkė A. Bigačia (mecosopranas), smuikininkė B. Skride, saksofonininkas A. Šablovskis, pianistė S. Šablovska, vargonininkai A. Zingite, L. Arāja, L. Sneibe, D. Akmentina, L. Briede, I. Viļuma, pianistė ir klavesinininkė A. Kalnciema.
Latvių ir lietuvių muzikiniai ryšiai
Savita latvių liaudies muzikinė kūryba turi nemažai bendrumų su lietuvių dainomis, instrumentine muzika. Šias sąsajas tyrė M. Petrauskas, T. Brazys, V. Juodpusis, J. Vītoliņis, M. Goldiņis. Lietuvių liaudies dainų užrašė E. Melngailis, J. Līcītis, jų harmonizavo K. Baumanis, K. Kliavinis, I. Zīle, J. Straume, E. Melngailis, J. Līcītis (sukūrė variacijas fortepijonui lietuvių dainos Sėdžiu po langeliu tema, 1960), latvių liaudies dainų išdailų sukūrė A. Venckus, latvių šokį (balete Ant marių kranto) – J. Juzeliūnas.
L: O. Gravitis Kratkije biografii latyšskich kompozitorov Riga 1955; Podomju Latvijas mūzikas darbinieki Rīga 1965; J. Mediņ Silueti Rīga 1968; J. Vītoliņ Tautas dziesma latviešu mūzikā Rīga 1970; M. Gol′din Čerty obščnosti i sviazi v pesennom tvorčestve latyšei i sosednich narodov Moskva 1978; N. Griunfel′d Istorija latyšskoi muzyki Moskva 1978; V. Briede‑Bulavinova Opernoe tvorčestvo latyšskich kompozitorov Leningrad 1979; L. Kārkliņ Simfoniskā mūzika Latvijā Rīga 1990.
90
Latvijos kultūra
Latvijos konstitucinė santvarka
Latvijos partijos ir profsąjungos
Latvijos ginkluotosios pajėgos