Lãtvijos ryšia ir sántykiai su Letuva
Tautų santykiai ikiistoriniais laikais ir viduriniais amžiais
Latvių ir lietuvių protėvių – baltų genčių – ryšiai plėtojosi dar ikivalstybiniais laikais (Baltijos valstybės, Baltijos šalys). Tai rodo kalbiniai, archeologijos ir istorijos duomenys. Nuo 12 a. baltų gentis siejo bendra kova su Kalavijuočių ordinu (1202–37), vėliau su Livonijos ordinu. Lietuvių sukurta valstybė – Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK) – trukdė Livonijos konfederacijos vokiečių valstybėms nutautinti dabartinės Latvijos gyventojus, tapo tam tikru barjeru vokiečių, pirmiausia vokiečių valstiečių, emigracijai į jų žemes, skatino jų priešinimąsi pavergėjams. Per tas kovas dalis dabartinės Latvijos teritorijos genčių kurį laiką buvo prisidėjusios prie LDK. Po 1279 Aizkrauklės mūšio žiemgalių kunigaikštis Nameisis pripažino Lietuvos didžiojo kunigaikščio Traidenio viršenybę ir tapo Lietuvos didžiojo kunigaikščio tarybos nariu. Keliose Žiemgalos pilyse stovėjo lietuvių įgulos. Lietuvos didieji kunigaikščiai Traidenis, Butigeidis ir net vėlesni Lietuvos valdovai (pvz., Gediminas) savo titulatūroje naudojo ir Žiemgalos kunigaikščio titulą. 1281–1313 LDK valdė Daugpilį, žemes iki Dauguvos ir jo apylinkėse. Per 13 a. kovas su Livonija daug kuršių, žiemgalių, sėlių ir kitų genčių narių iš dabartinės Latvijos teritorijos persikėlė į Lietuvą, sustiprino jos ekonominį ir karinį potencialą, ilgainiui įsiliejo į besiformuojančią lietuvių tautą. Manoma, į jų vietą kėlėsi latgaliai, taip plėtėsi latvių teritorija ir ėmė kurtis jų tauta.
Nuo 13 a. Ryga buvo svarbi LDK prekybos partnerė, per ją vyko didelė dalis užsienio prekybos. Lietuvos didieji kunigaikščiai Vytenis, Gediminas, vėliau Vytautas ir kiti, siekdami susilpninti Livonijos konfederaciją, rėmė Rygos arkivyskupo kovą su Livonijos ordinu dėl teisės valdyti Rygą ir Rygos miestiečių kovą dėl pažeidžiamų jų savivaldos teisių. Per 13 a.–15 a. pradžios kovas tarp Livonijos ir Lietuvos valdų susidarė platus menkai gyvenamų arba negyvenamų žemių, apaugusių mišku, ruožas, vadinamoji dykra. 15 a.–16 a. pradžioje Lietuvos valstiečiai per vidinę kolonizaciją daugelį to ruožo miškų pavertė dirbama žeme, įkūrė ir kaimų; lietuvių valsčiai natūraliai plėtėsi į šiaurę (tarsi ilgėjo). Iš šiaurės pietų link tą patį darė latvių valstietija. Ilgainiui nusistojusią Lietuvos ir Livonijos valdų sieną rodo 1529 sutartis. Pagal ją, kai kurios dabartinės Pietų Latvijos vietovės priklausė LDK; siena nustatyta į šiaurę nuo dabartinių Rokiškio (Susėjos upe), Pasvalio (Nemunėliu iki Luopgalės), Pakruojo, Joniškio, Naujosios Akmenės rajonų (vėliau su 1529 nustatyta siena daug kur sutapo Kauno gubernijos šiaurine riba; gubernijai priklausė Aknysta, Grendza, Neretos, Skyronys, Ukrai, kitos lietuvių arba mišrios gyvenvietės).
Lietuvių kalbos paplitimas Latvijoje 16–20 a.
Naujieji laikai
Per Livonijos karą (1558–83) dabartinės Latvijos teritorija į šiaurę nuo Dauguvos atiteko Lietuvai, tapo Uždauguvio kunigaikštyste (1561–1677), kuri 1561–69 buvo LDK autonominė provincija, vėliau ji priklausė Abiejų Tautų Respublikai, valdovo vardu ją pamečiui administravo Lietuvos ir Lenkijos dignitoriai. Į pietus nuo Dauguvos buvo sukurta Abiejų Tautų Respublikai pavaldi Kuršo kunigaikštystė (1561–1795). 1581–1621 Ryga irgi priklausė Abiejų Tautų Respublikai. Po Abiejų Tautų Respublikos–Švedijos karo (1600–29) pagal Altmarko paliaubas (1629) Abiejų Tautų Respublika išlaikė tik dabartinės Latvijos rytinę dalį, kurioje susidarė istorinė ir etnografinė sritis Latgala. 16–18 a. lietuvių gyvenvietės ties Daugpiliu siekė Dauguvą (čia iki 19 a. pradžioje kalbėta lietuviškai) ir ją peržengė; lietuvių gyventą teritoriją rodo išlikę gyvenviečių su priesaga -išk vardai (žemėlapis). Nuo 18 a. pabaigos iki 1915 visą Latviją ir Lietuvą valdė Rusijos imperija. Rusijos valdžia 1819 Kuršo gubernijai priskyrė iš seno Lietuvai (LDK) priklausantį Palangos valsčių (siekė, kad visas Baltijos pajūris būtų vienoje gubernijoje), Kauno gubernijai – Aknystos valsčių (anksčiau priklausė Kuršo gubernijai).
Valstybių santykiai tarpukariu
Po I pasaulinio karo Baltijos šalims kuriant nepriklausomas valstybes 1919 03 01 Kaune pasirašyta Lietuvos ir Latvijos vyriausybių sutartimi Lietuva suteikė Latvijai 5 mln. markių paskolą, įgijo teisę kurį laiką be muitų naudotis Liepojos uostu kariniams ir prekiniams kroviniams gabenti; sutarta bendrai kovoti su bolševikais.
1919 09 08 Latvija pripažino Lietuvą de facto, 1921 02 23 – de jure. Nuo 1919 Rygoje veikė Lietuvos, Kaune – Latvijos ambasados. Lietuvos vicekonsulatas 1923–29 veikė Daugpilyje, konsulatai Rygoje, Liepojoje, iki 1924 Bauskėje. 1919–20 vyko ginčai dėl abiejų valstybių sienos. Ji abiejų pusių susitarimu 1921 03 20 nustatyta arbitražinės komisijos (sudaryta 1920; pirmininkas J. Simpsonas). Siena iš esmės nustatyta šiaurine buvusios Kauno gubernijos riba. Pagal sutartį Lietuva gavo Palangos valsčių ir Šventosios–Palangos pajūrio ruožą (183 km2), o Latvija už jį – dalį šiauriausių lietuvių gyvenviečių (Skyronys, Ukrai), t. p. ginčytinų teritorijų (Aknysta), iš viso 290 km2 (Latvijai teko didesnis plotas, nes pajūrio teritorija laikyta vertingesne nei žemyninė). 20 a. 3–4 dešimtmetyje Baltijos šalys pagal specialų susitarimą, vadinamąją Baltijos klauzulę, teikė viena kitai prekybos lengvatų, didesnių nei kitoms šalims, kurioms taikytas didžiausio palankumo principas. 1933 12 01 Rygoje pasirašyta Latvijos ir Lietuvos mažojo pasienio susisiekimo ir bendradarbiavimo sutartis. 1934 09 12 Ženevoje Estija, Latvija ir Lietuva pasirašė Valstybių santarvės ir bendradarbiavimo sutartį; buvo sudaryta politinė diplomatinė sąjunga Baltijos antantė.
Pasirašius Lietuvos–Latvijos prekybos sutartį. Iš kairės: Latvijos pasiuntinys Lietuvoje Roberts Liepiņš, Lietuvos užsienio reikalų ministras D. Zaunius, Latvijos ministras pirmininkas ir užsienio reikalų ministras Hugo Celmiņš, Lietuvos ministras pirmininkas J. Tūbelis, Lietuvos pasiuntinys Latvijoje B. E. Dailidė (Kaunas, 1930 11 24; Vytauto Didžiojo karo muziejus)
Tautų ir diplomatų ryšiai išeivijoje ir sovietų okupuotose kraštuose
1940 06 SSRS okupavus Baltijos šalis, Jungtinėse Amerikos Valstijose ir kitose valstybėse, kurios nepripažino Baltijos šalių sovietinės aneksijos, ir toliau veikė visų trijų valstybių diplomatinės atstovybės ir konsulatai. Pasibaigus Lietuvos Jungtinėse Amerikos Valstijose deponuotoms lėšoms Latvijos ir Lietuvos diplomatiniai atstovai Jungtinių Amerikos Valstijų Valstybės departamento pareigūnams tarpininkaujant 1980 susitarė dėl paskolos Lietuvos pasiuntinybėms išlaikyti; tai paskolai grąžinti 2005 Lietuva ir Latvija pasirašė Susitarimą dėl skolos grąžinimo Latvijos Respublikai ryšium su Lietuvos Respublikos ambasados išlaikymu Vašingtone. Latvijos, Lietuvos ir Estijos teisinį suverenitetą pasaulio visuomenei greta išlikusių pasiuntinybių priminė ir dėl Baltijos šalių nepriklausomybės atkūrimo kovojo į Vakarų valstybes išvykusių emigrantų ir karo pabėgėlių bendruomenės. Buvo įkurta bendrų baltų organizacijų (Baltų komitetas, Baltų moterų taryba), leista bendrų leidinių (Baltic Review, Baltic News ir kitų). Labiau organizuota kova dėl SSRS okupuotų trijų respublikų nepriklausomybės atkūrimo tapo užaugus jaunajai karo pabėgėlių kartai. Jos įkurtų organizacijų (Amerikos baltų laisvės lyga, Jungtinis Amerikos baltų tautinis komitetas, Pasaulio baltų sąjunga ir kitų) pastangomis 1982–91 Jungtinėse Amerikos Valstijose bei kitose šalyse valstybiniu mastu buvo minima Baltų laisvės diena, 1985 surengtas Baltijos taikos ir laisvės kruizas, 1985 Kopenhagoje suorganizuotas Baltijos tribunolas; šios ir daugelis kitų naujoviškų akcijų priminė Vakarų šalių visuomenei, tarptautinėms organizacijoms Baltijos šalių laisvės bylą, skatino pasipriešinimą sovietų okupaciniam režimui.
Nuo 20 a. 6 dešimtmečio Sovietų Sąjungoje buvo skatinamas parodomasis gretimų vadinamųjų sąjunginių respublikų bendradarbiavimas, vadinamasis socialistinis lenktyniavimas (lenktyniavo Latvijos ir Lietuvos miestai, rajonai, įmonės, ūkiai); intelektualų (pvz., mokslininkų, pirmiausia latvių ir lietuvių kalbininkų, t. p. dailininkų, aktorių, enciklopedininkų) susitikimai ir ryšiai prisidėjo prie abiejų tautų kultūrų turtinimo. Vyko bendri folkloro festivaliai, studentų (Gaudeamus) ir kitos šventės, Baltijos šalių tapybos trienalės. Lietuva ir Latvija padėjo viena kitai rengti siauresnių specialybių specialistus (1985 Rygos politechnikos institute mokėsi apie 40 studentų iš Lietuvos, Kauno politechnikos institute ir Vilniaus universitete daugiau kaip 100 – iš Latvijos). Mezgėsi ir kovotojų su sovietiniu režimu ryšiai (1975 buvo pasirašyta bendras Keturiasdešimt penkių pabaltiečių memorandumas, kiti pareiškimai).
Šalių nepriklausomybės atkūrimas ir regioninis bendradarbiavimas
20 a. 5–9 dešimtmečio kova prieš sovietų okupacinę valdžią suartino Baltijos šalių tautas. Ypač glaudus buvo 1988 sukurtų Latvijos liaudies fronto, Sąjūdžio ir Estijos liaudies fronto bendradarbiavimas. Šios organizacijos 1988–90 vadovavo Baltijos šalių visuomenės kovai dėl Latvijos, Lietuvos ir Estijos nepriklausomybės atkūrimo, veikė jų bendradarbiavimo institucija Baltijos šalių asamblėja, iš bendrų akcijų pažymėtini Baltijos kelias (1989), Liepsnojantis Baltijos kelias (1991).
Lietuvos prezidentė D. Grybauskaitė (antra iš kairės), Estijos prezidentė K. Kaljulaid (pirma iš kairės), Latvijos prezidentas R. Vējonis (antras iš dešinės), Lenkijos prezidentas A. Duda (pirmas iš dešinės) Lietuvos šimtmečio renginyje Lietuvos Prezidentūroje (2018 02 16)
Remdamosi 1934 Ženevos sutartimi Estija, Latvija ir Lietuva 1990 05 12 įkūrė Baltijos Valstybių Tarybą, kuri veikė iki 1992 pabaigos. Baltijos šalys plėtoja regioninį bendradarbiavimą. Pagal 1994 susitarimą jo pagrindinės formos: Estijos, Latvijos ir Lietuvos parlamentų bendradarbiavimo organizacija Baltijos Asamblėja, vyriausybių bendradarbiavimą koordinuoja Baltijos Ministrų Taryba, rengiamos ir bendros šių organizacijų sesijos (Baltijos Taryba). Veikia trijų Baltijos šalių valstybių vadovų forumas (nuo 1990), dabar vadinamas ir Baltijos prezidentų taryba. Baltijos šalys bendradarbiauja gynybos srityje (Baltbat, Baltnet, Baltron, Baltijos gynybos koledžas). Nuo 20 a. pabaigos šalys bendradarbiavo siekdamos tapti NATO ir Europos Sąjungos narėmis. Jų pastangas rėmė bendros Baltijos šalių emigrantų Vakarų šalyse organizacijos (jų iniciatyva 1998 suburta Jungtinių Amerikos Valstijų Kongreso narių grupė Baltijos sambūris rūpinasi Latvijos, Lietuvos ir Estijos reikalais). Kasmet (rugsėjo 22) minima Baltų vienybės diena.
Diplomatinis atstovavimas
1991 08 22 Lietuva pripažino 08 21 paskelbtą Latvijos nepriklausomybę, 1991 10 šalys atkūrė diplomatinius santykius. Pirmasis (1991–95) Lietuvai Latvijoje atstovavo Algirdas Žvirėnas (iki 1993 laikinasis reikalų patikėtinis, vėliau – ambasadorius), 1990–96 pirmasis Latvijai Lietuvoje atstovavo A. Sarkanis (iki 1993 laikinasis reikalų patikėtinis, vėliau – ambasadorius). 2023 Latvijai Lietuvoje atstovauja nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė, reziduojanti Vilniuje, Lietuvai Latvijoje – nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, reziduojantis Rygoje.
Lietuvos, Latvijos ir Estijos trišalės sutartys ir susitarimai
Estijos, Latvijos ir Lietuvos vyriausybės pasirašė: Teisinės pagalbos ir teisinių santykių (1992), Nelegaliai gyvenančių asmenų grąžinimo (1995), Baltijos gynybos koledžo, Bendros švietimo erdvės Baltijos šalyse sukūrimo vidurinio bendrojo lavinimo paskutinės pakopos ir profesinio mokymo lygiu (neapimant aukštojo mokslo) (abi 1998), Prekybinės laivybos (1999), Bendradarbiavimo vykdant liudytojų ir nukentėjusiųjų apsaugą, Bendros aukštojo mokslo erdvės sukūrimo Baltijos šalyse (abi 2000) sutartis, Tarpusavio pagalbos muitinės veiklos srityje, Bendradarbiavimo valstybių sienos apsaugos srityje (abu 1994), Konsulinės pagalbos ir bendradarbiavimo (1999), Bendradarbiavimo turizmo srityje (2002), Baltijos oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistemos plėtojimo (2007), Bendradarbiavimo aplinkos srityje (2010), Bendradarbiavimo geležinkelių transporto srityje (2011), Geležinkelių jungties Rail Baltic/Rail Baltica plėtros, Abipusės pagalbos ir bendradarbiavimo nelaimių prevencijos, pasirengimo ir reagavimo į nelaimes srityje (abu 2017), Su aukštuoju mokslu susijusių kvalifikacijų automatiško akademinio pripažinimo (2018), Baltijos oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistemos organizavimo, Konsulinės pagalbos ir bendradarbiavimo (abu 2019) susitarimus. 2021 11 15 Latvijos, Estijos ir Lietuvos prezidentai pasirašė klimato neutralumo deklaraciją.
Baltijos šalių vadovai (iš kairės: Latvijos prezidentas E. Levits, Lietuvos prezidentas G. Nausėda ir Estijos prezidentas A. Karisas) pasirašo klimato neutralumo deklaraciją (2021 11 15, Vilnius)
Dvišalės sutartys ir susitarimai
Lietuvos ir Latvijos vyriausybės dar pasirašė: Valstybinės sienos atstatymo, Pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo (abi 1993), Investicijų skatinimo ir apsaugos, Oro susisiekimo (abi 1996), Skrydžių informacijos regiono nustatymo (1998), Bendradarbiavimo per sieną (1999), Bendradarbiavimo jūrų ir aviacinės paieškos bei gelbėjimo srityse (2000), Įslaptintos informacijos abipusės apsaugos (2000; nuo 2015 negalioja), Abipusės pagalbos stichinių nelaimių ir kitų didelių avarijų atveju (2001; negalioja nuo 2018) sutartis, Bendradarbiavimo socialinio aprūpinimo srityje (1993), Valstybinės sienos perėjimo punktų (1995), Bendradarbiavimo aplinkos apsaugos srityje (1999), Valstybės sienos įgaliotinių veiklos (2002; negalioja nuo 2019), Skubaus pranešimo apie branduolines avarijas ir dėl pasikeitimo informacija bei bendradarbiavimo branduolinės ir radiacinės saugos srityje (2003), Skolos Latvijos Respublikai už Lietuvos Respublikos ambasados Vašingtone išlaikymą grąžinimo (2005), Bendradarbiavimo kovojant su organizuotu nusikalstamumu bei kitais nusikaltimais ir dėl bendrų veiksmų pasienio teritorijose (2006), Abipusio žalios naftos ir naftos produktų atsargų laikymo (2008), Buvusios SSRS draudimo stažo įskaitymo (2012), Greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos pasienio teritorijoje (2018), Lietuvos ir Latvijos valstybės sienos priežiūros ir sienos įgaliotinių veiklos (2019), Dujų tiekimo saugumą užtikrinančių solidarumo priemonių (2022) susitarimus.
Šalių ekonominiai ryšiai
2022 prekybos apyvarta tarp Latvijos ir Lietuvos sudarė 9,7 mlrd. eurų. Lietuva į Latviją eksportavo prekių už 5,7 mlrd. eurų (1 vieta pagal eksportą Lietuvos užsienio prekyboje), importavo iš Latvijos už 4 mlrd. eurų (3 vieta pagal importą). Latvija iš Lietuvos daugiausia importavo mineralinį kurą (42 %), Lietuva iš Latvijos – elektros energiją (22 %). Latvijos tiesioginės investicijos į Lietuvos ūkį 2022 sudarė 1,515 mlrd. eurų, Lietuvos į Latvijos ūkį – 1,889 mlrd. eurų. 2022 Latvija užėmė pirmąją vietą Lietuvos atvykstamojo turizmo sektoriuje (apsilankė 131 000 turistų iš Latvijos).
-Latvijos santykiai su Lietuva
Z. Butkus Lietuvos ir Latvijos santykiai 1919–1929 metais Vilnius 1993.
1412
Latvijos konstitucinė santvarka
Latvijos partijos ir profsąjungos