Lãtvijos švietmas
Pirmosios mokyklos
13 amžiuje pirmąsias mokyklas (jose mokyta lotynų kalba) prie bažnyčių, vienuolynų steigė vokiečių feodalai – pirmoji vokiečių mokykla įsteigta 1211 prie Rygos katedros (iki 1528 ji vadinosi Katedros vienuolyno mokykla). Latvių vaikai jose nesimokė, kaimuose mokyklos neveikė.
Pirmosios pasaulietinės mokyklos pradėtos steigti 14 amžiuje, latvių mokyklos – 16 amžiaus antroje pusėje, kai kuriose Vidžemės parapijose – 17 amžiaus pabaigoje.
1630 Švedijos karalius Gustavas II Adolfas įsteigė pirmąją gimnaziją Rygoje; gimnazijas galėjo lankyti ir valstiečių vaikai. Pagal 1687 įstatymą, žemvaldžiai turėjo dvaruose įsteigti pradines mokyklas, į jas valstiečiai privalėjo žiemą leisti vaikus. 1775 Mintaujoje (Jelgavoje) įkurta pirmoji aukštesnioji mokykla – Petro I akademija (1801 reorganizuota į universitetą, 1806 – į gimnaziją). Valmieroje (1839), Irlavoje (1840) ir Rygoje (1870) įsteigtos mokytojų seminarijos. Jose buvo dėstoma vokiečių kalba. 1861 įsteigtas Rygos politechnikumas (1896–1919 Rygos politechnikos institutas, 1919 jo pagrindu įkurtas Latvijos universitetas), 1864 – pirmoji jūrininkystės mokykla latvių dėstomąja kalba.
Latvijos universiteto Akademinio centro pastatai (Gamtos namai, Mokslo namai) Rygos Tornakalnio rajone
17–19 amžiaus viduryje latviai dar vykdavo studijuoti į Tartu (Dorpato) universitetą.
Didėjanti rusų kultūros įtaka
19 amžiaus viduryje didėjo rusų kultūros įtaka. Rygoje įsteigta berniukų (1867) ir mergaičių (1868) gimnazija rusų dėstomąja kalba. Vokiečių dvarininkai per mokyklą stengėsi germanizuoti vietos gyventojus. Daugelyje valsčių (1–3 metai) ir parapinėse (4–5 metai) mokyklose 19 amžiaus viduryje imta mokyti vokiečių kalba. 19 amžiaus pabaigoje prasidėjus rusifikacijai Latvijos mokyklos 1885 priskirtos Rusijos mokyklų sistemai. 1887 visose mokyklose (išskyrus valsčių mokyklų pirmuosius 2 metus) įvesta rusų dėstomoji kalba. 1897 buvo 79,7 % raštingų gyventojų. 1914 pradinėse ir vidurinėse mokyklose mokėsi 172 000 mokinių.
Švietimas nepriklausomybės metais
Ventspilio 1‑oji gimnazija (įkurta 1918)
1918 priimtas pirmasis švietimo įstatymas (galiojo iki 1940). 1919 įvestas privalomas nemokamas pradinis šešiametis (9–15 metų vaikams) ir keturmetis vidurinis (15–19 metų) mokslas gimtąja kalba. Vidurinis ir aukštasis mokslas buvo mokamas. 1920–1939 parengta 8000 specialistų su aukštuoju išsilavinimu. 1940 buvo 86 ikimokyklinės įstaigos, 1700 pradinių ir vidurinių mokyklų, 70 gimnazijų, 12 komercijos mokyklų, 7 technikumai, 4 mokytojų institutai ir 4 aukštosios mokyklos. 1939 raštingų gyventojų buvo 92,7 %.
Švietimas sovietinės okupacijos metais
Sovietinės okupacijos metais švietimo sistema reformuota. Privačios mokyklos nacionalizuotos. 1945 įvestas privalomas nemokamas septynmetis (7–14 metų vaikams), 1959 – aštuonmetis mokslas (7–15 metų vaikams). Bendrojo lavinimo vidurinėse mokyklose dėstomąja rusų kalba mokslas truko 10 metų, latvių kalba – 11 metų. Bendrojo lavinimo programas papildė profesinis mokymas.
Švietimas atkūrus nepriklausomybę
Atkūrus nepriklausomybę pradėta švietimo reforma. 1991 įvestas privalomas nemokamas devynmetis pagrindinis mokslas (7–16 metų vaikams), pradėtos steigti privačios mokyklos. Švietimą tvarko Švietimo ir mokslo ministerija. Mokoma latvių kalba (2019–2021 tautinių mažumų mokyklose vidurinio ugdymo pakopoje laipsniškai buvo pereinama prie ugdymo latvių kalba; užtikrinama galimybė mokytis gimtosios kalbos, su jų kultūra ir istorija susijusius dalykus gimtąja kalba).
Ikimokyklinis ugdymas (pirmoji privati ikimokyklinė įstaiga įsteigta 1910) apima neprivalomus vaikų darželius (1–5 metų vaikams) ir nuo 2001 privalomas parengiamąsias klases (5–7 metų vaikams). 2017 buvo 642 ikimokyklinės įstaigos (96 626 vaikai, 11 525 pedagogai). 2022 ikimokyklinėse įstaigose buvo ugdomi 85 189 vaikai (4525 grupėse). 2023 09 Latvijos ikimokyklinio ugdymo įstaigose buvo ugdomi 1345 ukrainiečiai, atvykę į Latviją po Rusijos karinės invazijos į Ukrainą.
Bendrojo lavinimo sistemą sudaro pagrindinė (7–16 metų vaikams), vidurinė (nuo 16 iki 19 metų) ir profesinė vidurinė (15–19 metų) mokykla. 2017 metais 63 pradinėse mokyklose mokėsi 11 924 mokiniai, 296 pagrindinėse mokyklose –37 714 mokinių, 333 vidurinėse mokyklose – 148 247 mokiniai. 2023 veikė 36 pradinės mokyklos, 238 savivaldybių pagrindinės ir 72 privačios pagrindinės bei 231 vidurinė mokykla (gimnazija), jose mokėsi apie 220 000 mokinių (iš jų – 21 584 pirmokai), dirbo 25 986 mokytojai. 2023 09 Latvijos bendrojo lavinimo mokyklose mokėsi 2034 ukrainiečiai, atvykę į Latviją po Rusijos karinės invazijos į Ukrainą.
2018 profesinėse mokyklose iš viso mokėsi 27 161 studentas, dėstė 2669 dėstytojai. 2023 veikė 54 profesinės mokyklos, mokėsi 27 772 studentai, dėstė 2359 dėstytojai.
Neįgalūs vaikai ugdomi specialiuosiuose vaikų darželiuose ir mokomi specialiosiose mokyklose (1872 Rygoje įkurta pirmoji aklųjų mokykla). 2017 veikė 56 specialiosios vaikų mokyklos (lankė 7228 mokiniai), 2023 – 42 specialiojo ugdymo įstaigos.
2017 Latvijoje veikusiose 748 mokyklose dirbo 28 778 mokytojai.
Pagal 1998 priimtą Švietimo įstatymą suaugusiųjų švietimo ir papildomojo ugdymo sistemą sudaro nuotolinio mokymo, profesinio mokymo ir ugdymo centrai (pirmosios suaugusiųjų švietimo įstaigos įkurtos 18 amžiuje, 1901 veikė 308 mokymo centrai ir kursai).
Aukštasis mokslas iš dalies mokamas. Nuo 1999 aukštosios mokyklos skirstomos į universitetines ir neuniversitetines (kolegijas). Universitetinės studijos yra 3 pakopų: pirmoji (bakalauro studijos) – 3–4 metai, antroji (magistrantūra) – 1–2 metai, trečioji (doktorantūra) – 3–4 metai; neuniversitetinės studijos trunka 2–4 metus. Dėstoma latvių kalba, buvo grupių rusų ir anglų kalbomis; dauguma rusų tautybės jaunuolių vyksta mokytis į Rusijos aukštąsias mokyklas. 2018 veikė 54 aukštosios mokyklos, iš jų 33 valstybinės (iš viso 80 355 studentai, 5109 dėstytojai).
2023 veikė 52 aukštosios mokyklos (2022 jose buvo iš viso 75 368 studentai, 5058 dėstytojai). 2023 09 Latvijos aukštosiose mokyklose studijavo 273 ukrainiečiai, atvykę į Latviją po Rusijos karinės invazijos į Ukrainą.
Svarbiausios aukštosios mokyklos: Latvijos universitetas, Rygos technikos universitetas, Rygos Stradiņio universitetas (įkurtas 1950, iki 1990 Rygos medicinos institutas, iki 1998 Latvijos medicinos akademija, iki 2002 Latvijos medicinos universitetas), Daugpilio universitetas (įkurtas 1921, iki 1993 Daugpilio pedagoginis institutas, iki 2001 Daugpilio pedagoginis universitetas), Liepojos universitetas (įkurtas 1954, iki 1993 Liepojos pedagoginė akademija, iki 2008 Liepojos pedagoginis institutas), Latvijos gyvybės mokslų ir technologijų universitetas (įkurtas 1939 Jelgavoje, iki 2022 Latvijos žemės ūkio universitetas), Latvijos sporto pedagoginis universitetas (1921–1991 Latvijos fizinio auklėjimo institutas), Latvijos jūrų akademija (įkurta 1989), Latvijos dailės akademija, Latvijos muzikos akademija.
Latvijos dailės akademija Rygoje (1905)
Svarbiausias mokslo centras
Svarbiausias mokslo centras – Latvijos mokslų akademija.
Bibliotekos
Latvijos nacionalinė biblioteka Rygoje (1989–2014, architektas Gunnār Birkerts)
2018 veikė 1597 bibliotekos. 2023 veikė 1442 bibliotekos: Latvijos nacionalinė biblioteka, Latvijos akademinė biblioteka (Latvijos mokslų akademijos biblioteka; įkurta 1524), 49 aukštųjų mokyklų, 748 viešosios, 20 specialiųjų, 623 švietimo įstaigų.
Muziejai
2018 veikė 115 muziejų (įskaitant ir filialus), 2023 – 111 muziejų (16 nacionalinių, 76 miestų savivaldybių, 9 autonominiai, 10 privačių). Svarbiausi muziejai: Latvijos nacionalinis dailės muziejus, Latvijos liaudies buities muziejus, Latvijos gamtos istorijos (įkurtas 1845 Rygoje), Latvijos nacionalinis istorijos (įkurtas 1895 Rygoje), Rygos istorijos ir jūreivystės (įkurtas 1773) muziejai.
Latvijos nacionalinis dailės muziejus (1905, architektas Vilhelms Neimanis)
8–10 a. įtvirtintos gyvenvietės rekonstrukcija Āraišių ežero pilies archeologiniame parke (Cėsių savivaldybė)
Latvijos kultūra
2271
Latvijos konstitucinė santvarka
Latvijos partijos ir profsąjungos
Latvijos ginkluotosios pajėgos