Lãtvijos kis
Bendroji ūkio apžvalga
Iki 1991 Latvija buvo pramoninė agrarinė valstybė su centralizuota ekonomika, priklausoma nuo buvusios SSRS (20 a. 9 dešimtmetyje į ją buvo orientuota apie 90 % užsienio prekybos). 1991 atgavusi nepriklausomybę Latvija persiorientavo į laisvosios rinkos ekonomiką. Nutrūkus ryšiams su Rusija ir kitomis Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalimis prasidėjo ekonominė krizė. 1991 Latvijos BVP sumažėjo dukart. Pradėta vykdyti ūkio ir kitos reformos, valstybinės nuosavybės privatizacija – pirmiausia paslaugų ir žemės ūkio, vėliau pramonės sektoriaus.
1992 Latvija įstojo į Pasaulio banką, 1999 – į Pasaulio prekybos organizaciją, 2004 – į Europos Sąjungą.
Pradėjo sparčiai plėstis finansinių paslaugų sektorius. Restruktūrizacijai ir privatizacijai didelę įtaką turėjo užsienio finansinė parama. 1992–1998 į Latviją įplaukė 1,8 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) dolerių tiesioginių užsienio investicijų. Dėl didėjančių investicijų modernėja produkcija ir technologijos. Didžiausi investuotojai į Latvijos ūkį – Švedija (17,5 % tiesioginių užsienio investicijų), Rusija (11,1 %), Estija (9,7 %), Nyderlandai (7,5 %, 2018). Latvija glaudžiai bendradarbiauja su Lietuva ir Estija (trišalė laisvosios prekybos ir kitos sutartys). Statybų, prekybos paslaugų, transporto (ypač tranzito) ir ryšių sektorius plečiasi sparčiausiai. Latvijos ekonomikai turėjo įtakos 1995 Latvijos bankų, 1998 – Rusijos finansų krizės. Po 1998 Latvijos ekonomika atsigavo dėl griežtos ekonominės politikos ir laipsniško eksporto perorientavimo į Vakarų Europos šalis, bet vėl patyrė didelį nuosmukį 2008 prasidėjus pasaulinei finansinei krizei. 21 a. pradžioje didžiausios Latvijos ūkio problemos buvo einamosios sąskaitos ir biudžeto deficitai, kvalifikuotų darbuotojų emigracija, priklausomybė nuo naftos, gamtinių dujų, metalų ir kitų žaliavų importo iš Rusijos.
Latvijos ekonomikos ministerija
Nuo 2010 Latvijos BVP vėl pradėjo didėti. Eksportas ir importas toliau perorientuojamas į Europos Sąjungos šalis. Po Rusijos karinės invazijos į Ukrainą 2022 02 24 ir atsižvelgiant į Rusijai taikomas tarptautines sankcijas pradėtas mažinti bendradarbiavimas su Rusijos įmonėmis. 2023 05 įstatymu priimtas draudimas prekiauti elektros energija su Rusija ir Baltarusija, kai šalies elektros tinklai bus sinchronizuoti su Europos elektros tinklais.
2017 Latvijos BVP sudarė 30,3 mlrd. JAV dolerių (1992 – 1,4 mlrd., 2000 – 7,7 mlrd., 2005 – 15,4 mlrd.), pagal perkamosios galios paritetą – 54,0 mlrd. JAV dolerių (1992 – 14,4 mlrd., 2000 – 19,5 mlrd., 2005 – 30,2 mlrd.). 2017 BVP dalis vienam gyventojui buvo 15 700 JAV dolerių (1992 – 510, 2000 – 3250, 2005 – 6559), pagal perkamosios galios paritetą – 27 700 JAV dolerių (1992 – 5388, 2000 – 8187, 2005 – 12 886). 53,9 % BVP sukuriama Rygoje. Infliacija 1993 sudarė 109,1 %, 1995 – 25,2 %, 2000 – 2,6 %, 2006 – 5,3 %, 2018 – 2,6 %, 2021 – 3,24 %. Užsienio skola 40,8 mlrd. JAV dolerių, iš jų 22,6 mlrd. JAV dolerių – ilgalaikė (2018).
2021, Pasaulio banko duomenimis, Latvijos BVP sudarė 38,873 mlrd. JAV dolerio, BVP pagal perkamosios galios paritetą – 64,910 mlrd. JAV dolerio, BVP dalis vienam gyventojui – 20 642,2 JAV dolerio, BVP dalis vienam gyventojui pagal perkamosios galios paritetą – 34 468,6 JAV dolerio. Infliacija 2,1 % (2023 10).
https://s.vle.lt/diagramos/231.html
Pramonė
Svarbiausios naudingosios iškasenos – durpės (ištekliai 480 mln. t), dolomitas (615 mln. m3), klintis (6 mlrd. m3), gipsas (165 mln. m3), molis (375 mln. m3), žvyras ir smėlis. Kuršo pusiasalyje rasta naftos. Daugiau kaip 90 % išgautų durpių eksportuojama, daugiausia į Vokietiją, Italiją, Belgiją. Statybinių medžiagų žaliavos kasamos karjeruose. Latvijoje yra mineralinio vandens (turinčio sieros – Jūrmaloje, Baldonėje, chloro – Valmieroje, Daugpilyje, prie Cėsių, geležies – Siguldoje, Daugpilyje), gydomojo purvo (Liepojos ežero apylinkėse, Jūrmaloje, Baldonėje) išteklių.
1
Energijos (šilumos ir elektros energijos) gamyba yra priklausoma nuo importuojamų žaliavų – dujų, naftos produktų, anglių, t. p. nuo vietinių išteklių – medienos ir durpių. 2017 apie 53 % elektros energijos pagamino hidroelektrinės, 39 % – šiluminės elektrinės (kūrenamos dujomis, biomase, anglimis), 8 % – vėjo elektrinės (statomos nuo 2012). Visų jėgainių gamybiniai pajėgumai 2020 – 27,08 mlrd. kWh, iš jų hidroelektrinių – 12,85 mlrd. kWh, kūrenamų iškastiniu kuru – 9,04, kūrenamų biomase – 4,3 mlrd. kWh, vėjo jėgainių – 0,86591 mlrd. kWh, saulės elektrinių – 0,02708 mlrd. kWh (2023 pradėti kurti du jų parkai). Didžiausios hidroelektrinės yra Dauguvos upėje – į pietryčius nuo Rygos (Pļaviņių – 894 MW, Rygos – 402 MW, Ķegumo – 264,1 MW). Dalis elektros energijos importuojama.
šiluminė elektrinė Rygoje
21,4 % pramonės produkcijos tenka maisto pramonei (2018). Svarbiausios maisto pramonės šakos – pieno ir pieno produktų, mėsos, alaus, vaisių sulčių, žuvų apdorojimo ir konservavimo, miltų, vaisių ir daržovių. Tradicinė pramonės šaka – medienos apdirbimo ir baldų gamybos pramonė (sukuria 29,6 % Latvijos pramonės produkcijos, apie 70 % produkcijos eksportuojama), svarbiausi centrai – Ryga, Ogrė, Liepoja. Ruošiama pjautinė mediena, rąstai, gaminama fanera, kuras, baldai. Latvijos didžiausiose medienos apdirbimo bendrovėse yra Švedijos kapitalo.
Latvijoje veikia apie 250 tekstilės pramonės įmonių; svarbiausios šakos – siuvimas, siūlų, trikotažo, medvilninių audinių, megztų ir austų medvilninių, vilnonių gaminių, dar plėtojama lininių verpalų ir siūlų gamyba. Yra odos ir avalynės pramonės įmonių. Metalo apdirbimo ir metalo dirbinių gamybos pramonė sukuria 8,6 % Latvijos pramonės produkcijos, iki 70 % jos eksportuojama; Liepojoje veikia plieno liejykla. Chemijos pramonės (6,1 % Latvijos pramonės produkcijos) įmonės gamina dirbtinį pluoštą, vaistus, dažus, lakus, muilą, parfumerijos, kosmetikos, gumos ir plastiko gaminius, dirbtines trąšas, kazeiną; svarbiausi centrai – Olainė, Daugpilis, Ventspilis, Valmiera, Duobelė. Plėtojama naftos chemijos pramonė. Ventspilyje veikia naftos perdirbimo įmonė.
Līgatnės popieriaus fabrikas
Mašinų ir įrenginių pramonės įmonės gamina medienos apdirbimo pramonės, žemės ūkio, maisto pramonės įrenginius (svarbiausios įmonės – Rygoje, Liepojoje, Daugpilyje, Alūksnėje, Jelgavoje), transporto priemonių pramonės įmonės – geležinkelio vagonus, autobusus, mikroautobusus, jų dalis ir detales, dviračius, mopedus, priekabas, puspriekabes (Rygoje, Daugpilyje). Rygoje ir Liepojoje yra laivų statybos ir remonto įmonių. Išplėtota plaušienos ir popieriaus (Rygoje, Jūrmaloje, Līgatnėje, Staicelėje), statybinių medžiagų (cemento – Brocēnuose, Rygoje, Līvānuose), porceliano, fajanso ir stiklo (Rygoje, Līvānuose), poligrafijos (Rygoje) pramonė. Latvijoje dar gaminami elektroniniai įrenginiai energetikos pramonei, ryšių įrenginiai, kompiuterių komponentai, dronai, 3D spausdintuvai. Rygos ir Ventspilio laisvieji uostai, Rēzeknės ir Liepojos laisvosios ekonominės zonos.
2
Bioprodukcinis ūkis
Bioprodukciniam ūkiui plėtoti gamtinės sąlygos nepalankios – nederlingi dirvožemiai, trumpas vegetacijos laikotarpis.
Žemės ūkio naudmenos užima 30,0 % Latvijos teritorijos, iš jų ariamoji žemė – 20,0 %, pievos ir ganyklos – 9,8 % (2018). 57,2 % pasėlių užima javai, 24,8 % – pašariniai augalai, 10,7 % – pramoniniai augalai, 4,4 % – pupiniai augalai, 1,8 % – bulvės (2018). 2016 buvo 69 933 ūkiai (užėmė 3,0 mln. ha). Ūkio vidutinis dydis 43,3 ha; vyrauja iki 30 ha ūkiai (jų yra 73,9 %). Iš javų auginama kviečiai, miežiai, kvietrugiai, avižos, rugiai, grikiai. 2021 javais buvo užsėta 776 tūkst. hektarų. 2022 javai auginti 780,1 tūkst. ha plote, bendras grūdų derlius siekė 3,2 mln. tonų, derlingumas – 41,6 cnt/ha (žiemkenčių – 48,7 cnt/ha). Svarbiausi pramoniniai augalai – rapsai, linai. Sodininkystė (17 392 t vaisių ir uogų, 2018); obelys, kriaušės, svarainiai, slyvos, vyšnios, juodieji ir raudonieji serbentai. Plėtojama daržininkystė. Lauko sąlygomis auginama kopūstai, porai, ridikėliai, salotos, svogūnai, česnakai, agurkai, pomidorai, morkos, šiltnamiuose – agurkai, pomidorai, salotos, ridikėliai.
rapsų laukas
3
apjuostųjų galovėjų veislės karvės
Gyvulininkystės svarbiausia šaka – pieninė galvijininkystė. 2019 veikė 12,5 tūkst. pieno ūkių. 2018 buvo apie 144 000 pieninių karvių, iš kurių primelžta apie 982 900 t pieno. Dar veisiama avys (2018 prikirpta 244 t vilnų), ožkos, arkliai, triušiai. Paukštininkystės ūkių daugiausia Rygos apylinkėse. Veisiama kailiniai žvėrys (rudosios ir poliarinės lapės, audinės, šinšilos). Medžiojama briedžiai, taurieji elniai, stirnos, šernai.
4
5
Kertamas miškas, ruošiama mediena. Miško pramonė – viena svarbiausių Latvijos pramonės šakų. Miškai (daugiausia spygliuočių) užima 3 604 000 hektarų (apie pusę šalies teritorijos; 2023). 2017 paruošta 3,7 mln. m3 pjautinės medienos. 2022 paruošta 12,491 mln. m3 pramoninės apvaliosios medienos.
Žvejybos ekonominė reikšmė mažėja. Daugiau kaip 90 % žvejybos produkcijos eksportuojama į daugiau kaip 70 šalių. 2018 sugauta apie 136 400 t žuvų, daugiausia strimelių, kilkių, menkių, skumbrių, jūrinių ešerių. 2018 užregistruoti 53 žvejybos laivai. 2022 sugauta 103 100 t žuvų ir vėžiagyvių.
Turizmas
Rygos senamiestis
vandens pramogų parkas Jūrmaloje
2018 Latviją aplankė daugiau kaip 2,8 mln. užsienio turistų, pajamos iš turizmo sudarė 751,9 mln. eurų. Daugiausia turistų ir ekskursantų atvyko iš Lietuvos (35,2 %), Estijos (17,4 %), Rusijos (9,1 %), Vokietijos (6,0 %), Jungtinės Karalystės (4,7 %).
Dėl COVID-19 pandemijos turistų skaičius ir pajamos iš turizmo labai sumažėjo. 2021 Latviją aplankė 478 000 užsienio turistų (daugiausia iš Lietuvos, Estijos ir Rusijos), pajamos iš turizmo sudarė 145,5 mln. eurų. Vietinių turistų skaičius siekė 2,4 mln., pajamos iš vidaus turizmo sudarė 163,3 mln. eurų. 2022 Latviją aplankė 1,1 mln. užsienio turistų (daugiausia iš Lietuvos, Estijos, Vokietijos, Suomijos, Švedijos, Norvegijos, Jungtinės Karalystės).
Svarbiausias tarptautinės reikšmės turizmo objektas – Ryga (senamiestis – pasaulio paveldo vertybė). Daug turistų pritraukia Rygos įlankos smėlėti paplūdimiai, vandens pramogų parkas (LIVU) Jūrmaloje, Gaujos nacionalinis parkas ir kiti parkai. Svarbiausias kurortas ir poilsio centras yra Jūrmala, kiti centrai – Saulkrastai, Saldus, Ludza, Krāslava. Žiemos sporto centras Sigulda.
Transportas
Geležinkelių yra 23 474 km, iš jų 270 km – elektrifikuoti (2022). Automobilių kelių yra 72 443 km, iš jų 14 601 km su kieta danga (2022). 2019 buvo 711 536 lengvieji automobiliai, 90 061 sunkvežimis, 4639 autobusai. Svarbiausi geležinkeliai ir keliai (iš dalies tranzitiniai) eina iš Rusijos per Rēzeknę į Vilnių (Lietuva) ir iš Lietuvos per Rygą į Estiją.
Liepojos uostas
Liepojos uosto kanalas
Latvijoje užregistruoti apie 70 prekybinių laivų. Didžiausi uostai – Ryga (importo), Ventspilis (eksporto), Liepoja. Vidaus vandens kelių apie 300 km (laivuojamos Lielupė, Dauguva; 2023). Tarptautiniai oro uostai yra Rygoje, Liepojoje, Daugpilyje ir Ventspilyje. Veikia nacionalinė oro transporto bendrovė Air Baltic. Per Latvijos teritoriją eina tranzitiniai naftotiekiai į Ventspilį (Rusijos žaliavinės naftos išvežimas ir nuo 2006 neveikianti šaka į Lietuvos naftos perdirbimo įmonę ORLEN Lietuva Mažeikiuose), iš Navapolacko (Baltarusija) naftos perdirbimo įmonės, t. p. dujotiekis iš Rusijos per Estiją. 2018 buvo 443 km naftotiekių, 417 km naftos produktotiekių, 1213 km dujotiekių. Nuo 2023 01 01 Latvija uždraudė gamtinių dujų importą iš Rusijos. 2023 buvo 577 km tarptautinių magistralinių ir 613 km regioninių dujotiekių.
Bankai
Latvijos banko pastatas Rygoje (1905, architektas Augustas Reinbergas)
Latvijos centrinis bankas – Latvijos bankas. 2022 veikė 9 komerciniai bankai, 5 užsienio bankų (Švedijos – 2, Estijos – 2, Suomijos – 1) skyriai, 30 kredito unijų. Didžiausi bankai (visų būstinės Rygoje) – Swedbank (įkurtas 1992), Rietumu banka (įkurtas 1992), SEB banka (įkurtas 1993). Apie 85 % komercinių bankų kapitalo priklauso užsienio investuotojams (daugiausia Skandinavijos šalių). Rygoje veikia vertybinių popierių birža Nasdaq Riga (įkurta 1993 kaip Rygos vertybinių popierių birža, dabartinis pavadinimas nuo 2015). Latvijos piniginis vienetas – euras, lygus 100 centų, įvestas 2014 vietoj Latvijos lato.
Užsienio prekyba
Nuo 1994 Latvijos užsienio prekybos balansas neigiamas.
2017 eksportuota prekių už 12,8 mlrd. JAV dolerių, importuota už 15,8 mlrd. JAV dolerių. Eksportuota daugiausia mašinos ir elektros įranga (17,7 %), mediena ir medienos gaminiai (16,4 %), metalai ir metalo gaminiai (8,7 %), maisto (9,2 %) ir chemijos (7,5 %) pramonės, augalininkystės (6,6 %) produktai, transporto priemonės (6,2 %); daugiau kaip 70 % eksporto tenka Europos Sąjungos valstybėms. Importuota daugiausia mašinos ir elektros įranga (21,1 %), transporto priemonės (11,4 %), mineraliniai produktai (10,3 %), chemijos (9,9 %) ir maisto (8,7 %) pramonės produktai, metalai ir jų gaminiai (7,9 %).
2022 daugiausia eksportuota į Lietuvą (18 % viso eksporto), Estiją (13 %), Rusiją (6 %), Vokietiją (5 %), daugiausia importuota iš Lietuvos (19 % viso importo), Kanados (12 %), Estijos ir Vokietijos (po 9 %).
Latvijos užsienio prekybos partneriai (eksporto a ir importo b apyvarta %, 2017)
Ekonominiai ryšiai su Lietuva
Lietuva yra viena svarbiausių Latvijos užsienio prekybos partnerių.
2017 Lietuva į Latviją eksportavo prekių už 2,62 mlrd. eurų (9,9 % viso Lietuvos eksporto), importavo iš Latvijos prekių už 2,05 mlrd. eurų (7,1 % viso Lietuvos importo). Daugiausia į Latviją eksportuota mineralinis kuras, mašinos, elektros ir mechaninė įranga, farmacijos prekės, importuojama iš Latvijos – mašinos, elektros ir mechaninė įranga, mineralinis kuras, transporto priemonės. Latvijos tiesioginės investicijos į Lietuvos ūkį 2017 sudarė 493,5 mln. eurų, Lietuvos tiesioginės investicijos į Latvijos ūkį – 1,057 mlrd. eurų.
2018, Lietuvos statistikos departamento duomenimis (nuo 2023 Valstybės duomenų agentūra), Lietuva eksportavo į Latviją prekių už 2,771 mlrd. eurų, importavo iš Latvijos prekių už 2,214 mlrd. eurų. 2018 Latvijos tiesioginės investicijos Lietuvoje sudarė 379,9 mln. eurų (2,45 % visų tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje), Lietuvos tiesioginės investicijos Latvijoje – 525,3 mln. eurų (14,2 % visų Lietuvos tiesioginių investicijų užsienyje).
2020 prekybos apyvarta tarp Latvijos ir Lietuvos sudarė 4,9 mlrd. eurų. Lietuva į Latviją eksportavo prekių už 2,65 mlrd. eurų (daugiausia mineralinio kuro, elektros mašinų ir įrenginių), importavo iš Latvijos prekių už 2,26 mlrd. eurų (daugiausia elektros mašinų ir įrenginių). 2021 Lietuva į Latviją eksportavo prekių už daugiau kaip 3,2 mln. eurų, importavo prekių iš Latvijos už 2,9 mln. eurų.
2022 prekybos apyvarta tarp Latvijos ir Lietuvos sudarė 9,7 mlrd. eurų. Lietuva į Latviją eksportavo prekių už 5,7 mlrd. eurų (daugiausia mineralinio kuro), importavo prekių iš Latvijos už 4,0 mlrd. eurų (daugiausia elektros energijos). Latvijos tiesioginės užsienio investicijos į Lietuvos ūkį siekė 1,515 mlrd. eurų (daugiausia finansų sektoriuje), Lietuvos tiesioginės užsienio investicijos į Latvijos ūkį – 1,889 mlrd. eurų.
Latvijos BVP struktūra (2022)
Latvijos BVP struktūra (2017)
2271
-Latvijos pramonė; -Latvijos žemės ūkis; -turizmas Latvijoje; -Latvijos transportas; -Latvijos bankai; -Latvijos užsienio prekyba; -Latvijos ekonominiai ryšiai su Lietuva
Latvijos konstitucinė santvarka
Latvijos partijos ir profsąjungos
Latvijos ginkluotosios pajėgos