Lãtvijos žiniãsklaida
Knygų leidybos istorija
Pirmieji tekstai latvių kalba buvo išspausdinti 1525 Vokietijoje (evangelikų liuteronų religiniai raštai; neišliko). Seniausiomis spausdintomis knygomis latvių kalba laikomi katalikų katekizmas (išleistas 1585 Vilniuje) ir M. Liuterio Mažasis katekizmas (1586 Karaliaučiuje). Pirmąją spaustuvę Rygoje 1588 įrengė vokietis N. Mollienas, joje per 37 metus išleido 179 knygas. 19 a. septintame dešimtmetyje buvo įkurtos pirmosios latvių spaustuvės ir leidyklos, 19 a. pabaigoje jos kasmet išleisdavo apie 200 knygų.
Knygų leidyba 21 amžiuje
2022 išleista 2022 pavadinimų knygų bendru 2,414 mln. egzempliorių tiražu. Svarbiausios leidyklos: Zinātne (nuo 1951, leidžia žodynus, mokslines knygas, vadovėlius), Apgāds Zvaigzne ABC (nuo 1966, žodynus, mokomąją ir vaikų literatūrą, didžiausia šalies leidykla, 2019 išleido 319 pavadinimų knygas, apie 40 % bendro šalies knygų tiražo), Avots (nuo 1980, grožinę literatūrą, žodynus), Kontinents (nuo 1991, grožinę ir vaikų literatūrą, išleidžia apie 2 % bendro šalies knygų tiražo, 2019), Egmont Latvija (nuo 1990, 2019 išleido 43 pavadinimų knygas, apie 2 % bendro šalies knygų tiražo), Latvijas mediji (2019 išleido 80 pavadinimų knygų, apie 9 % bendro šalies knygų tiražo), Jāņa Rozes apgāds (nuo 1914, 2019 išleido 42 pavadinimų knygas, apie 3 % bendro šalies knygų tiražo), Jumava (nuo 1994, 2019 išleido 59 pavadinimų knygas, apie 2 % bendro šalies knygų tiražo; visos Rygoje).
Rygos radijo ir televizijos bokštas
Periodinės leidybos istorija
Pirmuoju Latvijos periodiniu leidiniu laikomas 1680 Rygoje leistas savaitraštis vokiečių kalba Rigische Montags (Donnerstags) Ordinari Post Zeitung. Vietoj jo 1681–1710 ėjo laikraštis Rigische Novellen. Pirmieji žurnalo tipo leidiniai latvių kalba pasirodė 1768 metais: estų žurnalo Lühhike öppetus metinio komplekto vertimas į latvių kalbą ir originalus leidinys Latviešu Arste. 1797–99 ėjo pirmasis žurnalas Latviska Gada Grāmata.
Pirmasis laikraštis latvių kalba – savaitraštis Latviešu Avīzes (Jelgava, 1822–1915), pirmasis dienraštis – Rīga Lapa (Ryga, 1877–80). 19 a. dar ėjo laikraščiai Tas Latviešu Laužu Draugs (1832–46), Mājas Viesis (1856–1910), Baltijas Vēstnesis (1868–1906, 1917–20), Balss (1878–1907), žurnalas Zemkopis (1893–1915). Nuo 20 a. pradžios – laikraštis Ciņa (1904–91), žurnalas Latvijas Lauksaimnieks (1907–40), laikraštis Jaunākās Ziņas (1911–40).
1900 iš viso ėjo 28, 1930 – 321 periodiniai leidiniai. 1940 SSRS okupavus šalį, beveik visi periodiniai leidiniai buvo uždaryti, pradėti leisti komunistinės orientacijos laikraščiai ir žurnalai.
Periodiniai leidiniai po nepriklausomybės atkūrimo
1990 atkūrus Latvijos nepriklausomybę pasirodė įvairių politinių krypčių, tam tikroms skaitytojų grupėms skirtų periodinių leidinių. 2022 ėjo 154 laikraščiai, 272 žurnalai, apie 170 kitų periodinių leidinių.
Svarbiausi periodiniai leidiniai
Eina dienraščiai Latvijas Avīze (2019 tiražas 12 000 egzempliorių), Diena (apie 30 000 egzempliorių), Neatkarīga Rīta Avīze (2019 tiražas 18 000 egzempliorių; abu nuo 1990), Segodnja (nuo 1999, iki 2017 Vesti segodnja, rusų kalba, 2017 tiražas 15 000, penktadienio 24 000 egzempliorių).
Leidžiami savaitraščiai Dienas Bizness (nuo 1992, verslo, 2020 tiražas 7 000 egzempliorių), The Baltic Times (nuo 1996, visuomenės ir politikos, anglų kalba, 12 000 egzempliorių), Privātā dzīve (gyvenimo būdo, 2020 tiražas 37 000 egzempliorių), MK Latvija (nuo 2003, rusų kalba, 2020 tiražas 45 000 egzempliorių), Ir (nuo 2010, analitinis visuomenės ir politikos, 2017 tiražas apie 30 000 egzempliorių).
Eina žurnalai Rīgas Laiks (nuo 1993, visuomenės ir politikos, 2019 tiražas 4500 egzempliorių), Ieva (moterų, 2020 tiražas apie 50 000 egzempliorių), Kas jauns (nuo 2006, gyvenimo būdo, 2020 tiražas apie 45 000 egzempliorių), Klubs (vyrų, 2020 tiražas apie 19 000 egzempliorių).
Radijas
Radijas veikia nuo 1925, televizija – nuo 1954 metų. Latvijos nacionalinis radijas Latvijas Radio (įkurtas 1925, 6 programos, 2020) laidas transliuoja latvių, rusų (LR4) kai kurias – anglų kalba. Nuo 1993 veikia privačios respublikinės (Latvijos krikščionių radijas / Latvijas Kristigais radio, Radio SWH, nuo 1993, Star FM, nuo 2000, Radio TEV, nuo 2007), vietinės ir regioninės radijo stotys.
Televizija
Latvijos nacionalinė televizija Latvijas Televīzija (įkurta 1954, du kanalai – LTV1 ir LTV7, nuo 2000) programas transliuoja latvių, rusų, anglų, vokiečių, prancūzų kalbomis. Nuo 1996 veikia privačios televizijos bendrovės, svarbiausios: TV3 Latvija (nuo 1998), TV6 Latvija (nuo 2007), 3+ Latvija (nuo 2003), Re TV (nuo 2012), TV24 (nuo 2005).
Naujienų agentūros
Nuo 1919 Rygoje veikia naujienų agentūra LETA, nuo 1990 – Baltijos valstybių naujienų agentūros BNS skyrius.
Latvijos kultūra
2617
Latvijos konstitucinė santvarka
Latvijos partijos ir profsąjungos
Latvijos ginkluotosios pajėgos