laũko artilèrija, antžeminė artilerija, priklausanti sausumos pajėgų kariniams vienetams. Rusijoje ir kitose Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalyse vadinama kariuomenės artilerija. Būna armijos, korpuso, divizijos, brigados (pulko) – iš jų kartais sudaromos artilerijos grupės – ir bataliono artilerija. Armijos (korpuso) artilerija ginkluota toliašaudžiais ir prieštankiniais artilerijos pabūklais, reaktyvinėmis salvinės ugnies sistemomis ir prieštankinėmis valdomomis raketomis; vykdo armijos (korpuso) masto artilerinės kovos užduotis – mūšyje stiprina svarbiausiomis kryptimis veikiančius korpusus (divizijas): dengia, remia ir lydi karinius vienetus, rengia atakas, kovoja su priešo artilerija. Divizijos artilerija ginkluota savaeigiais ir velkamaisiais artilerijos pabūklais, reaktyvinėmis salvinės ugnies sistemomis ir prieštankinėmis valdomomis raketomis; vykdo divizijos masto artilerinės kovos užduotis – mūšyje stiprina svarbiausiomis kryptimis veikiančias brigadas (pulkus). Brigados artilerija ginkluota savaeigiais ir velkamaisiais artilerijos pabūklais (minosvaidžiais) ir prieštankinėmis valdomomis raketomis; vykdo brigados masto artilerinės kovos užduotis – mūšyje stiprina svarbiausiomis kryptimis veikiančius batalionus. Panašiai veikia ir pulko artilerija. Bataliono artilerija ginkluota minosvaidžiais ir prieštankinėmis valdomomis raketomis; ginklai palyginti nedideli, greitašaudžiai ir lengvai perkeliami – jais tiesiogiai remiami pėstininkų padaliniai. Lauko artilerija įkurta 15 a. pabaigoje sukonstravus ratinį lafetą.
kariuomenės artilerija