laũko rãštininkas, 16–18 a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės centrinės valdžios pareigūnas.
Pareigybė atsirado dėl Livonijos karo (1558–83) ir 16 a. vidurio teismų, karinių ir administracinių reformų.
Lauko raštininkas atsakė už Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės reikalų surašymą, prižiūrėjo atvykusių žmonių ir arklių registravimą, maisto, amunicijos, ginkluotės atsargas, išmokas samdiniams.
16 a. pabaigoje dėl teisės skirti lauko raštininkus kilus Abiejų Tautų Respublikos valdovo Zigmanto Vazos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiojo etmono Kristupo Radvilos ginčui nuo 17 a. lauko raštininkas tapo valdovo nominuojamu aukšto rango karo pareigūnu.
Pirmasis lauko raštininkas buvo Ivanas Pavlovičius (nuo 1562), paskutinis – Mykolas Kosakovskis (1794).
2336