laũko stovỹklininkas, laũko gurguõlininkas, 17–18 a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės centrinės valdžios pareigūnas. Buvo didžiojo stovyklininko pavaduotojas.
Šaltiniuose pareigybė minima nuo 17 a. (pirmasis žinomas – A. Pšistanovskis, 1621–22), bet tik 18 a. 4 dešimtmetyje tapo oficialia dignitorija. Nuo tada jais skiriami asmenys nebetvarkė karo stovyklų, tapo tik tituliniais pareigūnais, kuriuos nominuodavo didysis etmonas.
Pirmieji tokie buvo Truskulavskis (prieš 1730) ir A. F. B. Falevskis (1730–57), paskutiniai – L. Baranovičius (minimas 1750) ir A. J. Piaskovskis (1755–63).
karo gurguolininkas
2336