Laukstyčių pilis

Laukstýčių pils, Laukstetų pils (vokiečių k. Lochstädt), Mažosios Lietuvos pilis. Pastatyta Vokiečių ordino 13 a. antroje pusėje strategiškai svarbioje prūsų sembų vietovėje – Sembos kyšulyje ant Aismarių šiaurinio kranto, į šiaurę nuo Piliavos, prie buvusios protakos iš marių į Baltijos jūrą. Vietovė Lochstete minima nuo 1299. Ordinas 13 a. apie 7 dešimtmetį sugriovė sembų pilį ir pastatė savo: iš pradžių medinę, 9 dešimtmetyje – mūrinę. Apie 50 × 50 m kvadratinis plotas buvo apjuostas mūro siena, viduje įrengta konventas, koplyčia, ūkiniai pastatai, pilies šiaurės rytiniame kampe pastatyta pagrindinis bokštas, pačiose Aismarėse – danskeris (su pilimi jį jungė dengta galerija), greta pilies – priešpilis.

Iš pilies buvo kontroliuojama Aismarių ir pajūrio laivyba. Nuo 1305 pilyje rezidavo komtūras, 14 a. joje įkurta riterių prieglauda. 1429 pilyje mirė Vokiečių ordino didysis magistras Heinrichas von Plauenas. Laukstyčių sąsiaurį visiškai apnešus smėliu, 15 a. pabaigoje pilis prarado karinę reikšmę. Prūsijos karaliaus Frydricho I įsakymu 18 a. pradžioje (per 1700–21 Šiaurės karą) buvo nugriauti 2 korpusai ir didysis bokštas, pusiau apgriautas danskeris, išardyta galerija, gynybinė siena: akmenys ir plytos panaudotos Piliavos tvirtovei statyti. 1884 pilis pertvarkyta į mokyklą. Po 1888 gaisro sunyko priešpilis; 20 a. pradžioje pilis suremontuota.

Laukstyčių pilis (20 a. pirmos pusės nuotrauka)

Laukstyčių pilis nukentėjo per 1945 SSRS ir nacių Vokietijos kariuomenių kovas dėl Piliavos. Po karo iki 1989 ją sugriovė Kaliningrado sr. gyventojai – ieškota Gintaro kambario. 2000 liekanos su rūsiais visiškai išgriautos. II pasaulinio karo pabaigoje pilyje buvo paslėpta dalis Prūsijos slaptojo valstybinio archyvo Karaliaučiuje dokumentų. 1945 vasarą P. Pakarklio ekspedicija rado svarbios lituanistikos ir prūsistikos (K. Donelaičio Metų, M. Pretorijaus Prūsijos įdomybės, arba Prūsijos regykla / Deliciae Prussicae, oder Preussische Schaubühne rankraščius).

415

2618