Laũkžemės-Palangõs miška yra Kretingos rj. savivaldybės teritorijoje į šiaurę nuo Palangos, abipus plento į Liepoją iki Latvijos sienos, pietvakarinė dalis siekia Baltijos pajūrio kopas.
Plotas 5720 ha, mišku apaugę 5370 hektarų. Sudaro Būtingės, Kalgraužių, Laukžemės, Mažučių, Narniškės, Padarbio, Pajūrio kopų, Palangos ir Šventosios miškai. 70 % miškų yra valstybinės reikšmės, priklauso Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioniniam padaliniui ir Palangos miesto savivaldybei. Per Laukžemės‑Palangos miškų šiaurės vakarinę dalį teka Šventoji, į ją įteka Darba su intaku Žiba. Paviršius lygus, pajūryje pereina į kopas. Miško augavietės nederlingos, normalaus drėgnumo ir laikinai įmirkusios. 5 % miškų yra ekosistemų apsaugos IIA grupės, 62 % – rekreaciniai IIB grupės, 8 % – apsauginiai III grupės, 25 % – ūkiniai IV grupės. Kultūrinės kilmės medynų 26 %. Pušynų yra 60 %, beržynų 23 %, eglynų 10 %, uosynų, juodalksnynų ir baltalksnynų po 2 %, kitų medžių rūšių (kalninių, Bankso, veimutinių pušų ir kėnių) 1 %. Jaunuolynai sudaro 31 %, pusamžiai medynai – 50 %, bręstantys – 15 %, brandūs – 4 %. Medynų vidutinis amžius 59 m., bonitetas II,6, skalsumas 0,69, tūris 185 m3/ha.
Laukžemės-Palangos miškai
Miškai intensyviai naudojami rekreacijai: yra dviračių ir pėsčiųjų takų, stacionarių ir miško poilsiaviečių, 8 gamtos ir kultūros paminklai (Naglio piliakalnis, pilkapiai ir kiti). 1944–52 Laukžemės‑Palangos miškuose veikė Žemaičių apygardos Kardo rinktinės Lietuvos partizanai.
2355
-Palangos miškas; -Šventosios miškas