laurãmedis (Laurus), lauramedinių (Lauraceae) šeimos augalų gentis. 2 rūšys. Paplitęs Viduržemio jūros srityje ir Atlanto vandenyno salose.
Visžalis krūmas, kartais iki 20 m aukščio medis. Lapai tamsiai žali, standūs, lancetiški, smailiaviršūniai. Žiedai vienalyčiai (augalai dvinamiai) geltoni, kvapūs, išaugę po vieną arba kelis lapų pažastyse. Vaisius – beveik apskrita, tamsiai violetinė ar juoda, blizganti uoga. Dažniausiai pasaulyje paatogrąžių srityse auginamas kilnusis lauramedis (Laurus nobilis). Tinka karpomoms gyvatvorėms. Senovės Graikijoje ir Romoje lauramedžio šakelių vainikai buvo šlovės ir garbės simbolis. Džiovinti kilniojo lauramedžio lapai (vadinami lauro lapais) – prieskonis. Iš lapų ir vaisių gaunamas lauramedžių eterinis aliejus (jame yra eugenolio, felandreno, linalolio, geraniolio, terpineolio) naudojamas parfumerijos ir farmacijos pramonėje. Džiovintuose lapuose būna 0,8–3% eterinio aliejaus, vaisiuose – 0,6–10%. Iš vaisių gaminami maistiniai dažai. Lauramedžio mediena kvapi, tvirta, naudojama suvenyrams ir buities įrankiams gaminti. Azorinis lauramedis (Laurus azorica) paplitęs Kanarų, Azorų ir Madeiros salose, kalnuose (400–1300 m aukštyje) sudaro visžalius miškus.
kilniojo lauramedžio šakelė su vaisiais ir žiedpumpuriais
849
-lauro lapai