Laureñtijos plokščiãkalnis (angl. Laurentian Plateau, pranc. Plateau Laurentien) yra Kanados rytuose, prie Arkties ir Atlanto vandenynų – Labradoro pusiasalyje ir aplink Hudsono įlanką. Plotas 4,7 mln. km2. Pietryčiuose Laurentijos plokščiakalnis susisiekia su Apalačų kalnais, pietuose – Centrinėmis lygumomis, pietvakariuose – Didžiosiomis lygumomis, vakaruose – Mackenzie žemuma, šiaurėje – Hudsono įlankos pakrantės žemuma.
Susidaręs Kanados platformoje iš prekambro uolienų (gneiso, kristalinių skalūnų, granito, diorito).
Paviršiaus reljefas ledyninės kilmės (kalvos, ežerai, drumlinai, ozai). Dažniausias aukštis 200–600 m, didžiausias – 1652 m rytiniame pakraštyje, Torngato kalnuose. Aukštas, status, upių suskaidytas Laurentijos plokščiakalnio pietinis pakraštys (didžiausias aukštis 1166 m) – Laurentijos kalnai (angl. Laurentian Mountains, pranc. Laurentides) – nusileidžia į Otavos žemupio slėnį, Laurentijos žemumą, Šventojo Lauryno estuariją ir Šventojo Lauryno įlankos šiaurinį krantą.
Klimatas subarktinis ir vidutinių platumų.
Didžiausios upės: Šventojo Lauryno, Churchillis, Koksoakas, Nelsonas, Backas; ežerai: Elnių, Dubawnto, Nipigono ir daugybė mažesnių.
Tundra, miškatundrė, spygliuočių miškai. Daugiametis įšalas.
Laurentijos plokščiakalnis mažai apgyventas.
Geležies, titano, vario, cinko, švino, nikelio, urano rūdų telkiniai, yra aukso, sidabro.
Laurentijos plokščiakalnio pietrytinė dalis – Montréalio ir Otavos poilsio zona (žiemos sportas, žvejyba, medžioklė). Turizmas.
Yra provincinių parkų (Laurentidų, Tremblant’o kalno ir kitų), gamtos rezervatų.
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.