Laureñtijos plokščiãkalnis (angl. Laurentian Plateau, pranc. Plateau Laurentien) yra Kanados rytuose, prie Arkties ir Atlanto vandenynų – Labradoro pusiasalyje ir aplink Hudsono įlanką. Plotas 4,7 mln. km2. Pietryčiuose Laurentijos plokščiakalnis susisiekia su Apalačų kalnais, pietuose – Centrinėmis lygumomis, pietvakariuose – Didžiosiomis lygumomis, vakaruose – Mackenzie žemuma, šiaurėje – Hudsono įlankos pakrantės žemuma.
Susidaręs Kanados platformoje iš prekambro uolienų (gneiso, kristalinių skalūnų, granito, diorito).
Paviršiaus reljefas ledyninės kilmės (kalvos, ežerai, drumlinai, ozai). Dažniausias aukštis 200–600 m, didžiausias – 1652 m rytiniame pakraštyje, Torngato kalnuose. Aukštas, status, upių suskaidytas Laurentijos plokščiakalnio pietinis pakraštys (didžiausias aukštis 1166 m) – Laurentijos kalnai (angl. Laurentian Mountains, pranc. Laurentides) – nusileidžia į Otavos žemupio slėnį, Laurentijos žemumą, Šventojo Lauryno estuariją ir Šventojo Lauryno įlankos šiaurinį krantą.
Klimatas subarktinis ir vidutinių platumų.
Didžiausios upės: Šventojo Lauryno, Churchillis, Koksoakas, Nelsonas, Backas; ežerai: Elnių, Dubawnto, Nipigono ir daugybė mažesnių.
Tundra, miškatundrė, spygliuočių miškai. Daugiametis įšalas.
Laurentijos plokščiakalnis mažai apgyventas.
Geležies, titano, vario, cinko, švino, nikelio, urano rūdų telkiniai, yra aukso, sidabro.
Laurentijos plokščiakalnio pietrytinė dalis – Montréalio ir Otavos poilsio zona (žiemos sportas, žvejyba, medžioklė). Turizmas.
Yra provincinių parkų (Laurentidų, Tremblant’o kalno ir kitų), gamtos rezervatų.