Gucẽvičius Laurynas, Masiùlis 1753Migonys (Kupiškio vlsč.) 1798 12 10Vilnius, lietuvių architektas. Žymiausias brandžiojo klasicizmo kūrėjas Lietuvoje.
Išsilavinimas ir veikla
Profesoriaus Lauryno Gucevičiaus portretas (litografija, 1823, dailininkas J. H. Głowackis, Lietuvos dailės muziejus)
1773–75 studijavo Vilniaus universitete (matematiką ir architektūrą), 1776–77 – Romoje. Vėliau kunigų seminarijoje Vilniuje dėstė matematiką. 1778–80 su vyskupu I. J. Masalskiu keliavo po Vakarų Europą, klausė paskaitų Karališkojoje dailės akademijoje Paryžiuje (susipažino su architektų J.‑F. Blondelio, C.‑N. Ledoux, J.‑G. Soufflot kūryba). Grįžęs į Vilnių dirbo vyskupo I. J. Masalskio dvaro architektu. 1789–94 Vilniaus kariuomenės inžinierių korpuso mokykloje (veikė prie Vilniaus universiteto) dėstė karo inžineriją ir topografiją, 1793–94 ir 1797–98 (Architektūros katedros vedėjas) – Vilniaus universitete; profesorius (1793). 1794 dalyvavo J. Jasinskio vadovaujamame sukilime. 1794–97 dirbo Gervėčių administratoriumi. Manoma, dirbo didikams Radviloms, Sapiegoms, Pociejams, Pacams, Chreptavičiams, Chominskiams, Tyzenhauzams ir kitiems.
Projektai
L. Gucevičiaus Vilniaus katedros piešinys (1784)
Suprojektavo Verkių dvaro sodybos Vilniuje kai kuriuos pastatus (priskiriama centriniai rūmai, malūnas, paviljonas, administracinis pastatas, smuklė, vėliau perstatyta; visi pradėti statyti nuo 1781, pirmieji du neišliko), rekonstravo Vilniaus rotušę (1785 parengė tris projektus, rekonstrukcija baigta 1799). Brandžiausias projektas – Vilniaus katedros (Vilniaus katedra ir varpinė) rekonstrukcija (už ją Abiejų Tautų Respublikos valdovas Stanislovas Augustas Poniatovskis apdovanojo L. Gucevičių aukso medaliu Merentibus; 1801 statybą baigė architektas M. Šulcas).
L. Gucevičius. Verkių dvaro sodybos paviljonas (18 a. pabaiga; 20 a. pabaigos–21 a. pradžios nuotrauka)
L. Gucevičius sudarė Vilniaus naujosios dalies topografinį planą (1790), parengė Apvaizdos bažnyčios Varšuvoje konkursinį projektą (1792), vyskupo I. J. Masalskio gyvenamojo namo Kretingoje abrisus (1793), suprojektavo Vidžių užvažiuojamuosius namus, miesto viršininko gyvenamąjį namą (visi 1795). Manoma, pagal jo projektus rekonstruota Raudonės pilis (18 a. pabaiga), bajorų Karpių rūmai Vilniuje, Trakų gatvėje 1 (1783, vėliau perstatyti), t. p. jam priskiriama nemažai kitų brandžiojo ir vėlyvojo klasicizmo bažnyčių ir dvaro rūmų pastatų (Antazavėje, Čiobiškyje, Rokiškyje ir kitur). Savitai traktuodamas antikinės architektūros formas kūrė darnias pastato dalių ir jo visumos proporcijas, naudojo monumentalius tūrius, portikus, kolonadas ir saikingą dekorą. Būdinga ištobulintos formos, pastato darna su aplinka. Kūryba prilygsta geriausiai Europos brandžiojo klasicizmo architektūrai, ji turėjo įtakos daugeliui klasicizmo laikotarpio Lietuvos ir kitų šalių (ypač Lenkijos) architektų kūrybai.
Atminimo įamžinimas
L. Gucevičiaus paminklas Kupiškyje (1994, skulptorius V. Krutinis, © LATGA, 2020)
Architekto vardu pavadinta Vilniaus universiteto vienas kiemų (1979, jame – memorialinė lenta, skulptorius K. Bagdonas), gatvė Vilniuje, aikštė Kupiškyje, gimnazijos Širvintose ir Kupiškyje. L. Gucevičiaus paminklai pastatyti Vilniuje (prie Šv. Kryžiaus, Bonifratų, bažnyčios, 1984, skulptorius V. Vildžiūnas, architektai R. P. Dičius, A. S. Lukšas), Kupiškyje (1994, skulptorius V. Krutinis).
L: E. Budreika Architektas Laurynas Stuoka‑Gucevičius Vilnius 1954, Lietuvos klasicizmo architektūros kūrėjas Laurynas Stuoka-Gucevičius, 1753–1798 Kaunas 1965; Lietuvos architektūros istorija / Klasicizmas t. 2 Vilnius 1994; Laurynas Gucevičius ir jo epocha / sud. R. Butvilaitė, V. Jankauskas Vilnius 2004.
603
2271
Stuoka-Gucevičius