Laurynas Ivinskis

Ivnskis Laurynas 1810 08 15Šilalės parapija 1881 07 29Milvydai (Kuršėnų vlsč.; palaidotas Kuršėnuose), lietuvių švietėjas, lietuviškų kalendorių leidėjas, leksikologas, rašytojas, vertėjas. Iš bajorų.

Laurynas Ivinskis

Laurynas Ivinskis

1831 baigė Kolainių gimnaziją. 1841 išlaikė namų mokytojo egzaminus, 1847 įgijo miesto mokytojo diplomą. Mokė vaikus Oginskių, J. Paulavičiaus, A. Rönne’s, I. Zabielos, M. Zubovo (V. Zubovo mokytojas) dvaruose. 1854–62 mokytojavo Rietavo parapinėje ir agronomijos mokyklose, 1862–64 ir 1866 Joniškėlio parapinėje mokykloje (G. Petkevičaitės-Bitės namų mokytojas), 1869–70 slaptoje lietuvių mokykloje Luoboje (Skuodo valsčius). 1864–66 dirbo Lietuviškų knygų transkribavimo rusiškomis raidėmis komisijoje Kaune. 1871–74 gyveno Šiauliuose, nuo 1879 – Milvydų dvare. Šiauliuose užmezgė ryšius su Rusijos geografų draugija Sankt Peterburge, siuntė jai savo tautosakos rinkinius, žodynus. Dalyvavo botanikų suvažiavimuose Varšuvoje, pasaulinėje parodoje Vienoje (siunčiami L. Ivinskio eksponatai dingo), žemės ūkio parodose Rietave, Šiauliuose (eksponavo herbariumus, grybų piešinių albumus su aprašais, botanikos sodo projektą).

Kalendoriai

1845 parengė ir 1846 išleido vieną pirmųjų lietuviškų periodinių leidinių – kalendorių Metų skaitlius ūkiniškas (1847 pavadinimu Kalendorius, arba Metų skaitlius ūkiškas, nuo 1851 Kalendorius, arba Metskaitlius ūkiškas). Jie ėjo pamečiui (iš viso 22, tiražas kartais siekdavo 8000 egzempliorių) iki 1864 (1853–54 cenzūros uždrausti). Juos rengė iki mirties, bet 1864 uždraudus spaudą lotyniškais rašmenimis išspausdino vos vieną (1878 Sankt Peterburge). Kalendoriuose skelbė žemės ūkio, veterinarijos, liaudies medicinos, astronomijos, istorijos, gamtos mokslų žinias, patarimus valstiečiams. Nuo 1851 literatūriniame skyriuje publikavo didaktinę prozą, tautosaką, paskelbė A. Baranausko Anykščių šilelį, S. Valiūno, A. Strazdo, D. Poškos, J. A. Pabrėžos eilėraščių, K. O. Praniauskaitės eiliuotų literatūros vertimų, savo originalios kūrybos ir vertimų. Kalendoriai turėjo įtakos plėtojant raštiją ir grožinę literatūrą, ugdant tautinę savimonę.

Kita kūryba

1856 parengė projektą laikraščiui Aitvaras leisti, bet negavo leidimo jo spausdinti. Parašė apsakymą Apginėjimas (1858), eiliuotą pasaką Voras, kuris žmogų apskundė (1861), pasakėčias Vilkas ir avinas, Skruzdis ir Juodvarnis (abi 1878), eilėraščių (kai kurių autorystė abejotina), vaizdelių apie girtuoklius. Parengė savo ir kitų autorių apsakymų rinktinę Pasakos (rankraštis neišliko).

Iš lenkų kalbos išvertė D. Defoe Robinzono Kruzo perdirbinį (1846, neišleistas), C. Schmido didaktinę apysaką Genovaitė (1858), ištraukų iš J. Miltono poemos Prarastasis rojus (vertimas neišspausdintas) ir E. Youngo poemų Paskutinis teismas (pavadinimu Sūdna diena išspausdinta 1897 Jungtinėse Amerikos Valstijose), Nakties mintys (išspausdinta 1898 Jungtinėse Amerikos Valstijose).

Sudarė kelis žodynus (lietuvių–lenkų, rusų–lietuvių, rusų–lietuvių–lotynų–lenkų; nebaigti jų rankraščiai saugomi Lenkų mokslo akademijoje ir Lenkijos mokslų akademijos bibliotekoje Krokuvoje ir Rusijos geografų draugijos archyve Sankt Peterburge), rašė lietuvių kalbos gramatiką. Surinko liaudies pasakų, dainų, patarlių, priežodžių ir mįslių; rinktinę Priežodžiai ir mįslės (nuo 1870 rankraštis Rusijos geografų draugijos archyve Sankt Peterburge) sudaro 2486 vienetai. Parašė patarimų knygelių, jose vyrauja dorovės, etiketo pamokymai (Apie padorų ėjimą 1860), gyvulių globos ir priežiūros (Arkliai žemaičių; Pasauga kiekvieno gyvo sutvėrimo, cenzūros uždrausta; abi 1862), medicinos (Būdas gydymo ligų žmonių ir gyvulių, išliko nuorašas, Medicina kaimo žmonėms) temos.

Lauryno Ivinskio paminklas Kuršėnuose (1960, architektas S. Ramunis, skulptorius P. Aleksandravičius)

Vienas pirmųjų kūrė botanikos terminus, aprašė Lietuvos augalus (Prigumtumenė, parašyta apie 1870, pateikta apie 2500 pavadinimų lietuvių, lotynų, lenkų kalbomis; rankraštis yra Lenkų mokslų akademijoje ir Lenkijos mokslų akademijos bibliotekoje Krokuvoje), mineralus (uolienas, akmenis), išbraižė pirmą lietuvišką žemėlapį Telšių pavietas (dingęs J. Zavadskio spaustuvėje).

2675

R: Raštai Vilnius 1995. L: D. Petkevičiūtė Laurynas Ivinskis Vilnius 1988; Lauryno Ivinskio Kalendoriaus 150‑mečiui Vilnius 1997.