lãvis (pranc. lavis), grafikos technika – akvatintos atmaina. Kartais taip vadinama tapybinė maniera, kuriai, kaip ir piešiniams tušu ar akvarele, būdinga subtili toninė gradacija. Ant plokštės (dažniausiai grūdėtu paviršiumi) piešiama skirtingos koncentracijos rūgštyje pamirkytu metaliniu teptuku, dėl to plokštės paviršius išėsdinamas nevienodai. Vaizdas neretai kuriamas spontaniškai ir primena piešinius tušu. Baigus ėsdinti plokštė nuplaunama vandeniu, ištepama dažais; rūgšties išėstos vietos nevienodai sugeria dažus, taip atspauduose gaunami įvairūs toniniai niuansai. Tonai priklauso nuo vandeniu skiedžiamos rūgšties koncentracijos. Lavio technika galima atspausti kelias dešimtis atspaudų. Ji gali būti derinama su kitomis giliaspaudės grafikos technikomis: ofortu, sausąja adata ir kitomis. Lavį 1759 išrado ir aprašė prancūzų tapytojas ir grafikas J.-B. Le Prince’as knygoje Traktato apie lavį metmenys (Plan du Traité de la gravure au lavis). Išpopuliarėjo 18 a. suklestėjus reprodukcinei grafikai (imituojama spalvos, atspalviai, tonai).
153