Lavóriškės, kaimas Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, 24 km į rytus nuo Vilniaus, 8 km nuo Baltarusijos sienos; seniūnijos, parapijos centras. 522 gyventojai (2021). Pro Lavoriškes teka Vilnia. Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia. Paštas, ambulatorija, gimnazija (1870 įkurta pradinė rusų kalba, 1919–37 pradinė lenkų kalba), pagrindinė mokykla (įkurta 1998), lopšelis‑darželis, kultūros centras, biblioteka (1977). Kaimo pietvakarinėje dalyje yra Lavoriškių piliakalnis. Į šiaurės rytus nuo Lavoriškių yra Baravykinės kraštovaizdžio, į šiaurės vakarus – Vilnios hidrografinis draustiniai.
Lavoriškių herbas
Istorija
1523 istoriniuose šaltiniuose minimas Lavoriškių kaimas ir valsčius. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais buvo Lavoriškių seniūnija ir turėjo bendrą seniūną su Rokantiškėmis. 16–17 a. buvo didelės geležies liejyklos. 17 a. veikė popieriaus fabrikas. 17 a. pradžioje tapo miesteliu (nuo 1959 kaimas). 1642 pastatyta medinė bažnyčia, kuri per Lietuvos–Lenkijos valstybės ir Rusijos karą sudegė. 1775 Vilniaus vyskupo rūpesčiu bažnyčia perstatyta. 1906 pastatyta mūrinė (bažnyčioje išliko 18–19 a. paveikslų, Slucko juostos dalis, žalvarinis varpas, išlietas 1774). 1863 08 28 prie Lavoriškių kovėsi G. Čechovičiaus ir K. Jasevičiaus vadovaujami sukilėlių būriai. Sovietų okupacijos metais Lavoriškės buvo apylinkės centras, kolūkio centrinė gyvenvietė. 1897 buvo 176, 1959 – 210, 1970 – 272, 1979 – 388, 1989 – 545, 2001 – 585, 2011 – 621 gyventojas.
Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia Lavoriškėse