Lãzaris Hrebeljãnovičius (Lazar Hrebeljanović) apie 1329Prilepac (Kosovas) 1389 06 28, Serbijos kunigaikštis (1371–89). Serbijos stačiatikių bažnyčios šventasis. Laimėjo 7–8 dešimtmečio vidaus kovas ir bendravaldžiams karaliams Steponui IV Urošui ir Vukašinui žuvus Maricos mūšyje su turkais (1371) tapo stipriausiu Serbijos valdovu. Vadovavo Serbijos kariuomenei per 1389 06 28 Kosovo mūšį; kaip ir turkų vadas sultonas Muradas I, žuvo – buvo paimtas į nelaisvę ir Murado I sūnaus įsakymu nukirsdintas. Lazaris Hrebeljanovičius ir nuo jo neatsiejama Kosovo mūšio legenda nuo vidurinių amžių skatino serbų tautinės savimonės raidą: pasak serbų epinių dainų, prieš mūšį Lazaris Hrebeljanovičius (dainose vadinamas caru) skelbęs, kad serbai veikiau esą ne žemės, o dangaus karalystės gyventojai. Kanonizuotas, jo palaikai, kurie saugomi Ravanicos (Pietų Serbija) vienuolyne, yra viena svarbiausių serbų relikvijų.
Lazaris Hrebeljanovičius (kairėje) su žmona Milica (Ljubostinjos vienuolyno, prie Trsteniko, Rasinos apskritis, Serbija, freska, 15 a. pradžia)