lazerinė terapija
lazernė terãpija, medicinos ir lazerių fizikos šaka, nagrinėjanti lazerių taikymą įvairioms ligoms diagnozuoti ir gydyti. Lazeriai taikomi oftalmologijoje, dermatologijoje, plastinėje ir endoskopinėje chirurgijoje, otorinolaringologijoje, onkologijoje, t.p. vis plačiau – urologijoje, ginekologijoje, širdies ir kraujagyslių, krūtinės ląstos, pilvo chirurgijoje, neurochirurgijoje, odontologijoje.
Lazerinė terapija grindžiama lazerio spinduliuotės poveikiu organizmui. Kiekvieną organizmo audinį tam tikro intensyvumo ir bangos ilgio lazerio spinduliai veikia skirtingai, nes jų poveikis priklauso ir nuo audinio struktūros, jame esančių chromoforų (vandens, melanino, hemoglobino, oksihemoglobino, β‑karotino, kolageno ir kita), kurie skirtingai sugeria šviesą. Norint sunaikinti vienus audinius ir apsaugoti kitus parenkamas tam tikro bangos ilgio šviesą skleidžiantis lazeris. Pvz., argono ir neodimiu legiruoto itrio‑aliuminio-granato (Nd:YAG) lazerių skleidžiami spinduliai praeina pro švarų stiklą ir vandenį, todėl jie naudojami akių dugno operacijoms, nepažeidžia akies obuolio. Nd:YAG lazerio skleidžiamą šviesą hemoglobinas smarkiai sklaido (kraujavimą stabdantis poveikis), todėl šis lazeris naudojamas kraujagysliniams ir daug kraujagyslių turintiems dariniams šalinti.
Naudojami terapiniai, chirurginiai ir specialios paskirties lazeriai. Terapiniai lazeriai labiausiai paplitę pasaulyje, jų spinduliuotės galia maža (0,01–100 mW). Dauguma terapinių lazerių skleidžia regimąją šviesą. Jais atliekama audinių biostimuliacija, audinių biosupresija, lazeriopunktūra. Biostimuliacija gerina ląstelių regeneraciją, todėl plačiausiai taikoma įvairios kilmės sunkiai gyjančioms žaizdoms, fistulėms gydyti (dažniausiai naudojamas helio‑neono, t. p. helio‑kadmio lazeris, įvairūs diodiniai lazeriai). Lazeriais pro endoskopą gydomos dvylikapirštės žarnos ir skrandžio opos, stemplės nudegimai, lėtinis bronchitas, šlapimo pūslės fistulės. Biostimuliacinis efektas priklauso ne tik nuo naudojamos šviesos bangos ilgio ir sugertos šviesos energijos, bet ir nuo procedūros dažnio: kartojama 1–2 kartus per parą. Biosupresija taikoma įvairios patologinės mikrofloros gyvybingumui mažinti, pvz., gydant antibiotikams atsparias pūlingas plaučių ir pleuros infekcijas (plaučių abscesus, pleuros empiemą), sepsį. Naudojami ultravioletinius spindulius skleidžiantys lazeriai LGI-21, į pleuros ar absceso ertmę šviesa patenka per punkcinę adatą, į kraują – per venos kateterį. Lazeriopunktūros principas panašus į akupunktūros ar akupresūros, biologiškai aktyvūs taškai dirginami lazerio šviesa. Lazeriopunktūra dažniausiai naudojama ūminiam ir lėtiniam bronchitui, sanarių įvairioms uždegiminėms ligoms, nėščiųjų toksikozei, sisteminėms odos ligoms gydyti. Chirurgijoje naudojamų lazerių galia svyruoja nuo kelių iki šimto vatų (1–100 W), dažniausiai naudojami 20–40 W galios lazeriai.
40 W anglies dioksido lazeris, naudojamas minkštųjų audinių lazerinei chirurgijai
Pagal audinio sugertos šviesos energijos tankį skiriamas trejopas spindulių poveikis audiniams: pjovimas, garinimas ir audinių koaguliacija (susiuvimas). Operuojant lazeriu dažniausiai derinami visi 3 spindulio poveikio audiniams būdai. Pasaulyje nuo 1968 plačiausiai naudojami Nd:YAG ir anglies dioksido lazeriai. Chirurginis argono lazeris rečiau naudojamas dėl palyginti nedidelės galios. Anglies dioksido lazerio skleidžiamos šviesos neįmanoma sutelkti į lankstų šviesolaidį, todėl endoskopinėje chirurgijoje naudojamas Nd:YAG lazeris. Lazeriais atliekamos operacijos yra bekraujės, aseptiškos (mažas infekcijų pavojus), ablastiškos (mažesnė tikimybė, kad per operaciją į aplinkinius audinius pasklis vėžinės lastelės), nes pjaunant audinys apdorojamas labai aukšta temperatūra, t. p. minimaliai traumuojančios, tausojančios organus, matomose kūno vietose – kosmetiškos. Specialios paskirties lazerių galia svyruoja nuo kelių dešimčių milivatų (mW) iki 1–2 W.
Klinikoje specialios paskirties (dažniausiai diodiniai) lazeriai naudojami atrankiajai (selektyviajai) fototermolizei, fotodinaminei terapijai ir fotodinaminei diagnostikai. Atrankioji fototermolizė taikoma įgimtai kraujagyslių patologijai – vadinamosioms vyno dėmėms (tam tikroms hemangiomoms), įgimtai bei įgytai hiperpigmentacijai (sunaikinami odos ląstelėse esantys melanino grūdeliai) gydyti.
Istorija
Lazerinės terapijos plėtra prasidėjo 1960 sukūrus lazerį. 1961 rubino lazeris pirmąkart medicinoje panaudotas akies operacijai. 1963 L. Goldmanas (Jungtinės Amerikos Valstijos) pritaikė lazerį dermatologijoje. 1964 P. E. McGuffas (Jungtinės Amerikos Valstijos) paskelbė mokslo darbų apie gyvūnų ir žmonių piktybinių navikų gydymą lazeriu. 1965–67 W. Z. Yahro ir K. J. Strully (abu Jungtinės Amerikos Valstijos) eksperimentiniai darbai padėjo sukurti pirmąjį chirurginį anglies dioksido lazerį. 1965 S. Stellaris (Jungtinės Amerikos Valstijos) ištyrė lazerio spindulių poveikį smegenų audiniams, R. C. Hoye ir J. P. Mintonas (abu Jungtinės Amerikos Valstijos) atliko pirmąją bekrauję triušio kepenų rezekciją argono lazeriu, P. P. Sorokinas ir J. R. Lankardas (abu Jungtinės Amerikos Valstijos) sukūrė pirmąjį dažiklio lazerį. 1965 G. J. Jako (Jungtinės Amerikos Valstijos) tyrimais pradėtos endoskopinės gerklų mikrochirurginės operacijos. 1975 pasaulyje atlikta daugiau kaip 1000 gerklų ir bronchų endoskopinių operacijų lazeriu. 1968 F. A. L’Esperance’as (Jungtinės Amerikos Valstijos) pradėjo taikyti argono lazerį oftalmologijoje, W. P. Mulvaney (Jungtinės Amerikos Valstijos) ir C. W. Beckas (Didžioji Britanija) – urologijoje. 1968 F. Mullinsas, B. Jenningsas ir L. McClusky (visi Jungtinės Amerikos Valstijos) anglies dioksido lazeriu atliko pirmąją kepenų rezekciją.
1970 sukurti medicininiai argono ir Nd:YAG lazeriai. G. Nathas ir P. Kiefhaberis (abu Vokietija) pradėjo pirmąsias endoskopines skrandžio operacijas. 1974 T. J. Dougherty (Jungtinės Amerikos Valstijos) paskelbė apie hematoporfirino ir raudonos šviesos sąveikos taikymą žmonių piktybiniams navikams gydyti. 1976 P. Kiefhaberis, naudodamas Nd:YAG lazerį, 106 ligoniams sustabdė virškinamojo trakto kraujavimą, 1977 pradėjo endoskopinę virškinamojo trakto navikų koaguliaciją. Šią metodiką greitai perėmė J. M. Brunetaud (Prancūzija), S. G. Bownas (Didžioji Britanija), P. J. Dwyeris ir L. N. Fleisheris (abu Jungtinės Amerikos Valstijos).
1989–95 medicinoje pradėti plačiau naudoti specialios paskirties, dažniausiai metalo (aukso ir vario) garų ir dažiklių lazeriai. 1992 Jungtinėse Amerikos Valstijose sukurtas vario garų lazeris (CVL), galintis kosmetiškai pašalinti vadinamąsias vyno dėmes.
20 a. 9 dešimtmetyje sukūrus naujas lazerines sistemas lazerių taikymas medicinoje ėmė sparčiai plėtotis. Pradėta taikyti fotodinaminė terapija, atrankioji fototermolizė, 21 a. pradžioje vis plačiau naudojami diodiniai lazeriai.