Lãzika, Lãzikos karalỹstė, 2–6 a. valstybė Vakarų Sakartvele (dabartiniai Megrelijos, Adžarijos, Gurijos ir Abchazijos regionai). Pasak antikos autorių, 2 a. Lazika apėmė lazų gyvenamą teritoriją į šiaurę nuo Čorochi žiočių. 4 a. prie Lazikos prijungta Šiaurės Kolchidė. Svarbiausi miestai: Archeopolis (dabar Nakalakevi), Rodopolis (Varciche), Petra (Cichisdziri), Apsaras (Gonio). 4–6 a. Lazikoje klostėsi feodaliniai santykiai, plito krikščionybė (jau 4 a. pradžioje įkurta Picundos vyskupija), kuri 523 tapo valstybine religija. Nuo 6 a. dėl Lazikos varžėsi Bizantija ir Persija, po 542–562 karo ji tapo priklausoma nuo Bizantijos; karaliaus valdžia buvo panaikinta. Nuo 8 a. buvusios Lazikos valstybės teritorija priklausė Abchazijos karalystei.
Nuorodos
Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
| Autorius (-iai) | |
| Redaktorius (-iai) | |
| Publikuota | |
| Redaguota |