paminklas Lė Lojui Thanh Hoa miesto centre
Lė Lòjus (Le Loi) 1385 09 10Lam Son (Thanh Hoa provincija) 1433 08 01Lam Son (Thanh Hoa provincija), Vietnamo imperatorius (1428–33). Vėlyvųjų Lė dinastijos (valdė 1428–1789) pradininkas. Kilęs iš įtakingų Lam Sono kilmingųjų. 15 a. pradžioje prisijungė prie sukilimo prieš į Vietnamą (tuomet Daivietas) 1406 vėl įsiveržusius Mingus (jie skelbė, kad gina nuverstos Čanų dinastijos teises į sostą); sukilimą nuslopinus 1413–15 kalintas. 1418 pasivadinęs Taikos princu ėmė vadovauti naujam sukilimui prieš kinų valdžią gimtajame Lam Sono regione. Lė Lojaus sukilėlių partizaninė kova buvo sėkminga, jie įsitvirtino Ma upės viršupyje, tačiau 1422 po daugelį mėnesių trukusio kinų ir juos parėmusio Lan Sango kariuomenės spaudimo Lė Lojui teko pradėti taikos derybas ir trauktis į Lam Soną.
Kinijos valdovu tapęs Džu Gaoči 1425 ėmė stabdyti tolimas karines ekspedicijas, atšaukė valdytoją iš Daivieto, paskelbė amnestiją sukilėliams. Šių naujienų paskatintas Lė Lojus vėl sukilo, pradžioje tapo Thanh Hoa kalnų sukilėlių vadu, vėliau vadovavo visos šalies išvadavimui (vadinamasis Lam Sono sukilimas). 1426 pabaigoje įsiveržęs į Raudonosios upės deltą Daivieto valdovu Lė Lojus paskelbė Čaną Cao (1428 nunuodytas). 1426 12 04 į pietus nuo Hanojaus įvyko lemiamas sukilimo mūšis, kurį Lė Lojaus sukilėliai laimėjo, nors kinų pajėgos buvo žymiai gausesnės. Užsitęsusio karo ir pralaimėjimų išvarginti Mingai 1427 antroje pusėje nutarė trauktis iš Daivieto ir pripažino jo nepriklausomybę.
1428 pasiskelbęs imperatoriumi Lė Lojus ėmėsi šalies valdymo pertvarkos (daugelis jo bendražygių paskirti aukštais pareigūnais) ir ūkio atkūrimo darbų (atstatyti keliai, tiltai, kanalai). Prieš kinus kariavusiems sukilėliams dalyta žemė, ypač rečiau gyvenamose vietose, taip padidinti šalies ryžių pasėlių plotai ir derlius. Valdant Lė Lojui išaugo šalies gyventojų skaičius.
Lė Lojus tapo vienu populiariausių Vietnamo valdovų, didvyriu, legendų ir liaudies pasakojimų veikėju.