Le Mans (Le Mãnas), miestas Prancūzijos šiaurės vakaruose, Luaros krašte, į pietvakarius nuo Paryžiaus; Sarthe’o departamento centras.
Le Mans
143 800 gyventojų (2019; aglomeracijoje 220 900 gyventojų). Miestas įsikūręs prie Sarthe’o (Luaros intakas) ir Huisne’o santakos. Geležinkeliai ir plentai į Paryžių, Nantes’ą, Rennes’ą, Tours’ą. Oro uostas. Automobilių (Renault, Scania), traktorių gamyba, aviacijos, elektrotechnikos, eletronikos, chemijos, tekstilės, siuvimo, maisto (tabako) pramonė, geležinkelio transporto remonto dirbtuvės. Universitetas (įkurtas 1969). Automobilių, archeologijos, dailės, etnografijos muziejai. Prie Le Mansʼo yra autodromas Circuit de la Sarthe; nuo 1923 jame vyksta kasmetinės 24 valandų automobilių lenktynės.
Architektūra
Išlikusi gynybinė siena (3–4 a.) juosia senamiestį. Romaninė ankstyvosios gotikos Šv. Julijono katedra (11–13 a., kripta 10 a., apsidė 13 a., vitražai 12–13 a., 64 m aukščio bokštas 12–15 a., renesansiniai antkapiniai paminklai). Bažnyčios: Notre-Dame-du-Pré (11 a.), Notre-Dame-de-la-Couture (11–13 a., gotikinis fasadas su skulptūromis 13 a.), Misija (13 a.). Rotušė, prefektūros pastatas (abu 18 a.), 15–18 a. gyvenamieji namai.
Istorija
Įkurtas antikos laikais, buvo keltiškos cenomanų (iš čia Le Mansʼo pavadinimas) genties centras. 56 po Kr. nukariautas romėnų, tame pačiame amžiuje šv. Julijonas jame įkūrė vyskupiją, vėliau miestas apjuostas mūrine siena. 5 a. apsigyveno frankai salijai. Nuo 6 a. Meno grafų rezidencija. 1063 Le Mansʼą užėmė Normandijos kunigaikštis Vilhelmas Užkariautojas. 12 a. pradžioje atiteko Anžu grafams Plantagenetams, 1133 čia gimė pirmasis Plantagenetų dinastijos Anglijos karalius Henrikas II. 13 a. atiteko Prancūzijos karaliui. Per Šimtametį karą (1337–1453) keletą kartų nesėkmingai apsiaustas anglų. 17–18 a. miestas plėtėsi kaip audimo centras, 2/3 produkcijos buvo eksportuojama. Per 1870–71 Prancūzijos–Prūsijos ir II pasaulinius karus okupuotas vokiečių. Nuo 19 a. pabaigos plėtojama automobilių gamyba.
2271