Lębork

Lębork (Leborkas), miestas Lenkijos šiaurėje, Pamario vaivadijoje, į šiaurės vakarus nuo Gdansko; apskrities centras.

34 500 gyventojų (2021). Lęborkas įsikūręs prie Łebos ir Okalicos upių santakos. Per Lęborką eina Gdansko–Szczecino geležinkelis ir plentas. Aukštos įtampos elektros aparatūros, statybinių mašinų gamyba, metalo ir medienos apdirbimo, maisto (pieno, mėsos, daržovių perdirbimo, žuvų apdorojimo), farmacijos, statybinių medžiagų pramonė. Muziejus, galerija.

Architektūra

Išliko gynybinių gotikinių miesto sienų su bokštais griuvėsiai (1341–63). Gotikinės kryžiuočių pilies liekanos (14 a., rekonstruota 19 a.). Bažnyčios: gotikinė Šv. Jokūbo (15 a. pirma pusė, po 1910 rekonstrukcijos įgavo neogotikines formas), neogotikinė Švč. Mergelės Marijos Lenkijos Karalienės (19 a. antra pusė). Neogotikiniai pastatai: rotušė (1900), paštas (1905). 19 a. antros pusės–20 a. mūriniai gyvenamieji namai.

Istorija

10 a. dabartinio Lęborko vietoje buvo slavų gyvenvietė. 1310 ją užėmė Vokiečių ordinas, čia pastatydino pilį ir įkūrė Lewinburgą (vėliau vokiečių vadintas Lauenburgu). Miesto teisės nuo 1341. Nuo 15 a. amatų ir prekybos centras. Nuo 1440 Prūsijos sąjungos narys. 1454 užimtas Lenkijos kariuomenės. 1455–1657 Lęborką kaip leną valdė Vakarų Pamario kunigaikščiai, nuo 1657 – Brandenburgo kurfiurstas. 1772 Lęborkas atiteko Prūsijos karalystei. 19 a. imta plėtoti pramonę. Per II pasaulinį karą mieste veikė Stutthofo koncentracijos stovyklos padalinys. 1945 03 (jau pasibaigus kovoms) SSRS kariuomenė sudegino Lęborko centrą ir senamiestį. 1945 Lęborkas perduotas Lenkijai. Nuo 1999 apskrities centras.

2271

Lewinburg; Lauenburg; -Lebork