Lẽdakalnis, kalva Ignalinos rajono savivaldybės teritorijoje, Linkmenų seniūnijoje, į pietus nuo Ginučių kaimo. Yra Aukštaitijos nacionalinio parko Šiliniškių kraštovaizdžio draustinyje. Geomorfologinis gamtos paveldo objektas ir gamtos paminklas (nuo 2000).
Aukštis 176 m (santykinis aukštis 37,5 m). Plotas 14,42 hektaro. Kalva ledyninės kilmės; sudaro Šiliniškių moreninio kalvagūbrio pietrytinį galą. Susiformavusi tarp Linkmeno, Ukojo ir Alksnaičio ežerų. Rytiniai ir pietiniai šlaitai statūs, nusileidžia į Linkmeno ir Alksnaičio ežerus, šiaurės vakarinis – lėkštas; dalis šlaitų apaugusi medžiais (daugiausia pušimis). Viršūnė plokščia, joje suformuota erdvi aikštelė, kurioje auga ąžuolas, yra sumūrytas aukuras (pagal susiformavusį paprotį prie jo paliekami į kalną užnešti akmenukai), įrengta apžvalgos aikštelė, suolai, informaciniai stendai. Nuo Ledakalnio atsiveria apylinkių kraštovaizdis: Šiliniškių gūbrys, miškingas masyvas (Šiliniškės, Papiliakalnės miškai, Ginučių ąžuolynas), 6 ežerai: rytuose – Linkmenas ir Asėkas, pietuose – Alksnaitis ir Alksnas, vakaruose – Ukojas, šiaurės vakaruose – Pakasas.
Ledakalnis nuo šiaurės vakarinio šlaito papėdės
Ledakalnio viršūnėje augantis ąžuolas
Ledakalnis pritaikytas lankyti; į viršūnę veda takas su prievaža neįgaliesiems, stačiuose šlaituose įrengti laiptai, vakarinėje papėdėje įrengta poilsiavietė, automobilių stovėjimo aikštelė. Ledakalnio šlaite pasodinta (Č. Juršėno ir tuometinės Aukštaitijos nacionalinio parko direkcijos iniciatyva) Lietuvos prezidentams pagerbti skirta ąžuolų alėja; pirmuosius 2 ąžuoliukus – pirmojo Lietuvos prezidento A. Smetonos ir savo – 1997 pasodino A. M. Brazauskas. Ledakalnis ir netoliese (šiaurės vakaruose) esantis Ginučių piliakalnis ir pilkapynai bei Papiliakalnės piliakalnis sudaro vieną kompleksą; juos jungia Šiliniškių gūbrio pažintinis takas (žiedinis, ilgis 16 km; yra 6 ir 10 km žiedinės atkarpos). Ledakalnio apylinkėse yra Šiliniškių (Ginučių) apžvalgos bokštas, Ginučių vandens malūnas (19 a. technikos paminklas).
Ledakalnis saugomas nuo 1997. Spėjama, kad Ledakalnis – buvusi pilių šventvietė; kartais teigiama, kad pagonybės laikais ant kalvos buvo aukojama senovės baltų vaisingumo ir derlingumo deivei Ladai (tarminis kalvos pavadinimas – Ladakalnis – greičiausiai sietinas su rytų aukštaičių patarmės forma lã·das ‘ledas’). 1977 Ledakalnio apylinkių teritorija tvarkyta pagal Pramonės statybos projektavimo instituto mokslininkų parengtą projektą, 2012 aplinkos tvarkymas atnaujintas, kalvos šlaituose atlikti kraštovaizdžio kirtimai (praretinti medžiai, pagerintas matomumas).
Ledakalnio viršutinė dalis
-Ladakalnis