ledų sangrūda Atmatoje Rusnėje
lẽdas, kietos būsenos (sušalęs) vanduo. Žinoma 1 amorfinė ir 10 kristalinių (9 jų yra patvarios) ledo atmainų. Sausumoje susidaręs ledas skirstomas į kalnų ir žemynų (ledynas), požeminį, arba gruntinį, ledą, sniego dangą. Vandenyse susidaręs ledas skirstomas į jūrų, upių, ežerų, kitų vandens telkinių paviršiaus nejudantį ledą, jūrų ir vandenynų paviršiuje plaukiojantį ledą (ledkalnis, pakas), upių, ežerų dugninį, arba giluminį, ledą. Atmosferos ledas – kietos būsenos krituliai (snaigės, sniegas, kruša). Ledo kristale kiekviena vandens molekulė, susijungusi vandeniliniais ryšiais su 4 kitomis vandens molekulėmis, sudaro trimatį sluoksninį karkasą. Tokioje ledo struktūroje yra tuštumų, todėl ledo tankis palyginti mažas. Ledui lydantis dalį šių tuštumų užpildo nuo kristalinės gardelės atitrūkusios pavienės vandens molekulės.
Joms patekus į tuštumas atstumas tarp molekulių sumažėja ir dėl to padidėja besilydančio ledo tankis. Stovinčio gėlo vandens ledo danga pradeda formuotis, kai paviršiaus temperatūra pasiekia 0 °C (ji yra žemesnė už apatinių vandens sluoksnių temperatūrą); sūraus vandens užšalimo temperatūra priklauso nuo druskų koncentracijos. Ledu šaldomi maisto produktai, biologiniai ir medicinos preparatai (naudojami ledo luitai arba šaldymo mašinomis pagamintas ledas).
Nerimi plaukiantis ižas Vilniuje