lẽdplutė, plonas ledo arba sušalusio sniego sluoksnis sniego dangos paviršiuje arba dirvos paviršiuje po sniegu. Susidaro pašalus po trumpo atodrėkio, lietaus, tiršto rūko. Po sniegu susidariusi ledplutė ypač kenkia žiemojantiems pasėliams: gali pažeisti augalus mechaniškai, lede įšalę augalai negali kvėpuoti, nes po pluta daugėja anglies dioksido, mažėja deguonies. Dėl didelio šiluminio laidumo ledplutė neapsaugo augalų nuo šalčio. Lietuvos klimato sąlygos palankios ledplutei susidaryti. Lietuvos pietuose ji pasitaiko 50–70 % visų žiemų, kitur 70–90 % žiemų. Per žiemą ledplutė dengia laukus vidutiniškai 20–50 dienų; ilgiausiai išbūna Lietuvos rytuose, kur pastovesnė temperatūra. Ledplutė dažniausiai padengia 40–60 % laukų ploto, retkarčiais (3 % atvejų) – visus laukus. Ledplutės storis paprastai neviršija 2 cm (67 % atvejų), kartais iki 16–21 centimetro. Ant sniego susidariusi ledplutė, arba čerkšna, trukdo žolėdžiams žvėrims ieškotis maisto.
ledplutė
-Čerkšna