ledų dreifas

led drefas, vėjų ir srovių sukeltas ledų judėjimas jūroje. Dėl Žemės sukimosi ledo lytys arktinėse platumose krypsta į dešinę, antarktinėse – į kairę nuo tos krypties, kuria jas neša srovė ir vėjas. Kuo stipresnis vėjas, tuo mažesniu kampu krypsta ledų dreifas. Poliarinėse srityse didelę jūrinio ledo dalį sudaro daugiametis ledas – pakas, nuolat dreifuojantis vandenyno paviršiumi; susideda iš ledo lyčių, ledlaukių (lytys, kurių skersmuo daugiau kaip 10 km), ledujų. Kartu su pakiniu ledu dažnai dreifuoja įšalę ledkalniai, atskilę šelfinio ledyno ar priešalo gabalai. Tarp ledų būna atviro vandens lopų – properšų. Arkties dreifuojančių ledų piečiausia riba (vasarį–kovą) siekia Ochotsko jūrą, Kurilų salas, Niufaundlando salą, Naujosios Škotijos pusiasalį. Antarktyje dreifuojantys ledai toliausiai į šiaurę pasislenka rugsėjį – vidutiniškai iki 58° pietų platumos; didžiausias judėjimo greitis (iki 0,5 m/s) užfiksuotas Ramiojo vandenyno sektoriuje. Kovo mėnesį jūrinis ledas dreifuoja daugiausia Rosso ir Weddellio jūrose.