ledýninės núogulos, glaciãlinės núogulos, dėl kalnų bei žemyninių ledynų veiklos susidarančios nuogulos. Skiriamos tikrosios, arba moreninės (glacialinės; dar vadinamos tilais), nugulusios iš ledyno, ir ledyno tirpsmo vandenų suklotos (akvaglacialinės) ledyninės nuogulos. Dėl slenkančio ledyno pagrindo uolienų trupinimo ir asimiliacijos formuojasi judrios ledyninės nuogulos (morena), ypač jo apatinėje dalyje (dugninės morenos). Ledyno viduje ir paviršiuje kaupiasi vidinė ir paviršinė morena. Ledynui ištirpus ir visoms ledyninėms nuoguloms nugulus ant uolienų pagrindo susidaro pagrindinė morena, kuri iškloja moreninę lygumą. Ledyno pakraštyje, jam slenkant pirmyn sustumiama sustumtinė morena, iš po ledyno pakraščio išslegiama išslėgtinė morena. Stovinčiam ledynui tirpstant vietoje susikaupia supiltinė galinė morena. Po slenkančiu ledynu ledyninės nuogulos sudaro drumlinų ir fliutingų kalvas.
ledyninių nuogulų formavimasis ledyno pakraštyje
Ledynines nuogulas sudaro įvairios sudėties nesluoksniuoti moreniniai riedulingi moliai, priemoliai, priesmėliai ir smėliai, kuriuose yra įvairiaus kiekiais susimaišiusių molio, aleurito, smėlio, žvirgždo ir gargždo dalelių. Staigiai tirpstant ledynui atsipalaiduoja jo nešamos ledyninės nuogulos ir suplaukia sluogo (suplaukusi) morena. Ledynui tirpstant vandenyje formuojasi vandenyje nusėdusi ir ledkalnių morenos. Ledyninės nuogulos, nugulusios ir ištirpusios iš ledyno, vandens neperneštos vadinamos ortomorenomis, o paveiktos vandens – alomorenomis.
Ledyno tirpsmo vandenų (akvaglacialinės) nuogulos sunešamos į pačiame ledyne esančias tuštumas ir virš jo, t. p. suklojamos už ledyno pakraščio bei pakraščio zonoje. Skiriama ledyno tirpsmo vandenų srovių ir srautų suklotos (fliuvioglacialinės; jas sudaro sluoksniuoti smėliai, žvirgždo ir gargždo, dažnai mišrios įstrižai sluoksniuotos nuogulos) ir ledyno tirpsmo patvenktų vandenų nuogulos, susikaupusios ledyno viduje ir už ledyno pakraščio vandenų baseinuose (ledyninės ežerinės – limnoglacialinės; juostuoti varviniai moliai bei aleuritai, horizontaliai sluoksniuoti smulkiagrūdžiai smėliai). Fliuvioglacialinės nuogulos sudaro fliuviokeimų kalvas ir terasas, deltų kūgius, ozus, zandrus, limnoglacialinės – limnokeimus, limnoglacialines lygumas.
Daugiausia ledyninių nuogulų yra vėlyvojo kainozojaus pleistoceno laikotarpiu (per pastaruosius 730 000 m.) žemyninio apledėjimo paliestose Šiaurės pusrutulio vidutinio klimato juostose, t. p. kalnuose. Ledyninės nuogulos sudaro sudėtingus kompleksus, vadinamus ledyninių nuogulų formacijomis. Ledyninių nuogulų yra viršutinio proterozojaus, vendo, ordoviko, viršutinio paleozojaus uolienų kompleksuose. Senųjų geologinių sistemų ledyninės nuogulos yra sutankėjusios, sucementuotos, kartais metamorfizuotos (tilitai).
Lietuvoje ledyninės nuogulos susidarė pleistocene (per pastaruosius 730 000 m.) veikiant pakartotinėms ledyno dangoms, užslinkusioms iš Fenoskandijos. Ledyninės nuogulos dengia senesniųjų geologinių sistemų uolienas nevienodo storio danga (nuo 2–15 m šiaurėje iki daugiau kaip 315 m Žemaičių aukštumoje ir Baltijos aukštumoje bei pietuose).
643