Leeuwarden (Lèuvardenas), fryzų k. Ljouwert (Ljòuvertas), miestas Nyderlandų šiaurėje, į vakarus nuo Groningeno; Fryzijos provincijos centras.
Leeuwarden
124 500 gyventojų (2021). Vidaus vandenų uostas, kanalai jungia jį su Groningenu ir Harlingenu. Automobilių magistralė į Amsterdamą (eina Afsluitdijko šliuzų pylimu, skiriančiu IJsselmeerio tvenkinį nuo Waddenzės įlankos); per Leeuwardeną eina Groningeno–Harlingeno geležinkelis ir plentas. Oro uostas. Tekstilės (lino, dirbtinio šilko), siuvimo, popieriaus, maisto (pieno) pramonė; mašinų, skardinės, medinės, popierinės taros gamyba, plastikų perdirbimas. Fryzų veislės galvijų, gėlių mugės. Turizmas. Trys aukštosios universitetinės profesinės mokyklos. Fryzijos muziejus, keramikos (Princesės rūmuose), fryzų literatūros, gamtos istorijos muziejai.
Architektūra
Viduriniais amžiais pradėtos ir nebaigtos statyti bažnyčios bokštas Oldehove (rekonstruotas 1532, architektai J. van Akenas, C. Frederiksas), renesansiniai Kanceliarijos rūmai (1571), muitinės pastatas (1598), Princesės rūmai (apie 1650, dabar keramikos muziejus), rotušė (1724), Fryzijos muziejus (18 a.), neogotikinė Šv. Bonifacijaus bažnyčia (1884, architektas P. Cuypersas, rekonstruota 1998). 20 a. statiniai: Cambuur stadionas (1936, renovuotas 1999), Noordelijke universiteto rūmai (1986), dangoraižiai (Postbank 1975, Avero 1991, Vitens 2000, Achmea Toren 2002, Fryzijos banko, 2003).
Istorija
Leeuwardeno teritorijoje žmonių gyventa nuo 10 a., čia buvo Middelzės upės uostas, kuris 13 a. upei išsekus smuko. 1435 Leeuwardenas gavo miesto teises. Nuo 1504 Fryzijos centras, 1582–1747 Oraniečių dinastijos Fryzijos štathalterių rezidencija. 16–18 a. garsėjo aukso ir sidabro gaminiais. Čia 1876 gimė šokėja ir šnipė Mata Hari.
2271