legãtas (lot. legatus – pasiuntinys), senovės Romos valstybės pareigūnas.
Legatu buvo vadinamas Senato pasiuntinys ar įgaliotinis politiniams reikalams; vėlyvojoje respublikoje (nuo 2 a. pr. Kr. iki 30 ar 27 pr. Kr.) – karvedžio ir provincijos vietininko padėjėjas, Cezario laikais – legiono vadas; imperijos laikotarpiu (nuo 27 ar 30 pr. Kr.) – provincijos vietininkas.