leghòrnai (pagal Italijos uosto Livorno angl. vardą Leghorn), dėsliųjų vištų veislė. Išvesti iš Italijos baltųjų vištų, 19 a. viduryje nuvežtų į Jungtines Amerikos Valstijas ir sukryžmintų su baltųjų minorkų, ispaniškų peštukinių veislių ir kitomis vištomis.
Leghornai naudojami kitų paukščių veislių dėslumui didinti ir naujoms veislėms išvesti. Šios veislės pagrindinės savybės: vištos dėslios, lengvai prisitaiko prie aplinkos sąlygų, ištvermingos, tvirtas kiaušinio lukštas. Pagal spalvą skiriami 9 (kartais daugiau) leghornų tipai (baltieji, rudieji, juodieji, raibieji gelsvieji, melsvieji ir kiti). Labiausiai paplitę baltieji ir rudieji leghornai. Baltųjų leghornų galva lengva, plati ir gili, vidutinio dydžio su didele lapo formos skiautere, paausiai balti, kaklas ilgas ir plonas. Krūtinė stambi, šiek tiek lenkta ir suapvalinta, nugara ilga ir tiesi, liemuo ilgas ir gilus, sparnai dideli, prigludę prie liemens. Uodega pakelta, plati, gerai apsiplunksnavusi. Kojos vidutinio ilgio, snapas ir kojos geltonos. Gaidžio masė 2,3–2,7 kg, vištos 1,6–2,0 kilogramai. Pradeda dėti kiaušinius 4–5 mėn., padeda apie 280 baltų kiaušinių (po 55–60 g) per metus. Labai produktyvūs, todėl paplitę visame pasaulyje.
mėlsvųjų leghornų veislės višta
baltųjų leghornų veislės višta ir gaidys
Rudųjų leghornų gaidžių kaklas (kartais ir nugara) yra aukso spalvos, vištų – apaugęs gelsvomis tamsiomis plunksnomis. Kūnas tamsiai rudas. Uodega juoda, blizganti, vištų – ruda, tamsesnė negu kūnas. Kojos ilgos, gelsvos. Gaidžio masė apie 2,5 kg, vištos 1,8–2,0 kilogramai. Padeda apie 150 baltų kiaušinių (po 55–60 g). Perėjimo instinktas labai silpnai išsivystęs.
Į Lietuvą leghornai įvežti 1923. 1930 registruotuose paukštynuose sudarė apie 50 % visų vištų. 1938–39 jų užregistruota 4200. 1949–59 veislė atnaujinta, paplito visoje Lietuvoje. 21 a. pradžioje leghornus augino ir platino paukštynai bei pavieniai ūkininkai.
743