legiruotasis plienas

legirúotasis pliẽnas, plienas, be geležies ir esamų priemaišų, turintis priedų (legiravimo elementų), keičiančių jo sandarą, savybes ir terminio apdirbimo sąlygas. Kai pliene yra daugiau kaip 0,5 % silicio arba daugiau kaip 0,8 % mangano priemaišų, jos t. p. yra legiravimo elementai. Būna mažai (mažiau kaip 2,5 % legiravimo elementų), vidutiniškai (2,5–10 % legiravimo elementų) ir gausiai (daugiau kaip 10 % legiravimo elementų) legiruotas plienas. Legiruojant į išlydytą plieną dedama legiravimo elementų lydinio – ligatūros (legiravimas). Dažniausiai legiruojamas konstrukcinis (statybinis, spyruoklinis, automatų ir rutulinių guolių plienas), įrankinis (mažai legiruotas ar gausiai legiruotas – greitapjovis įrankių plienas) ir specialusis (nerūdijantysis ir kaitrai atsparus plienas). Legiruojant konstrukcinį plieną dedama Ni, Cr, Si, Mn ir šiek tiek Mo, V, W, Ti, B, kad būtų stipresnis, geriau įgrūdinamas, plastiškesnis, tąsesnis, ne toks jautrus įtempių koncentracijai ir perkaitinimui, atsparesnis atmosferinei korozijai, lengvai pjaunamas, suvirinamas, termiškai gerinamas plienas, legiruojant įrankinį – dedama C, V arba Mo, Cr, W, kad būtų labai atsparus šiluminiam nuovargiui, išliktų kietas (kietumas pagal Rockwellį HRC ≤65 iki 600–650 °C temperatūros), legiruojant specialųjį – Cr, Ni, Al, Si, kad plieno paviršiuje susidarytų tanki oksidų plėvelė, sauganti nuo cheminės korozijos (rūdijimo), legiruotasis plienas būtų atsparus kaitrai.