Legnica (Legnicà), miestas Lenkijos pietvakariuose, Žemutinės Silezijos vaivadijoje, į vakarus nuo Vroclavo. Turi apskrities teises.
Legnicos panorama
94 878 gyventojai (2021).
Legnica įsikūrusi prie Kaczawos upės (Oderio intakas).
Per Legnicą eina Vroclavo–Żagańio geležinkelis, prie Legnicos susikerta Świnoujścio–Prahos ir Katowicų–Cottbuso (Vokietija) plentai. Oro uostas.
Spalvotoji metalurgija (vario lydymo kombinatas; Legnica yra Legnicos‑Głogówo vario rūdos baseino teritorijoje), metalo gaminių, mašinų gamyba, tekstilės ir trikotažo, siuvimo, popieriaus, poligrafijos, maisto (vaisių ir daržovių perdirbimo, mėsos, pieno, malimo) pramonė. Pianinų ir fortepijonų fabrikas. Vaistažolių preparatų gamyba (Herbapol įmonės).
Laisvoji ekonominė zona (nuo 1997). Mugės (statybos, amatų, smulkių vario gaminių ir kitos).
Vroclavo aukštosios politechnikos mokyklos filialas, aukštoji profesinė mokykla, aukštoji dvasinė seminarija, užsienio kalbų mokytojų kolegija, kitos aukštosios mokyklos.
Vario muziejus, meno galerija. Teatras. Simfoninis orkestras. Tarptautinis vargonų muzikos festivalis. Daug sporto ir poilsio objektų.
2271
Architektūra
Pilis su koplyčia (13 a. pirma pusė, 1415 išplėsta, 16 a. perstatyta renesanso, 1835 – neogotikos stiliumi, architektas K. F. Schinkelis, 1970 atstatyta). Miesto sienų liekanos su Głogówo vartais ir Chojnowo vartų bokštu (14 a., perstatytas). Bažnyčios: gotikinės Šv. Petro ir Povilo (1348, 1390 perstatyta, nuo 1992 katedra) su koplyčia (15 a. pirma pusė, 1894 restauruota), Švč. Mergelės Marijos (1386) su koplyčia (1438, 1468 ir 1828 perstatyta, architektas K. F. Schinkelis), barokinė Šv. Jono Krikštytojo (1727) su vėlyvosios gotikos presbiterija (1678 perstatyta į Piastų šeimos mauzoliejinę koplyčią, architektas C. Rossi, skulptorius A. Rossi, dailininkas M. Rauchmilleris). Barokinė senoji Riterių akademija (1735, architektas J. E. Fischeris von Erlachas) su jodinėjimo maniežu (1709) ir abatų rūmais (1728, dabar muziejus), Senoji rotušė (1741), neorenesansiniai teatro rūmai (1842, architektas C. F. Langhansas).
2271
Istorija
Pirmą kartą paminėta 1149. Nuo 12 a. pabaigos kaštelionijos centras. 13 a. pradžioje pastatyta pilis. 1241 04 09 prie Legnicos lenkų riterių kariuomenė, remiama joanitų ir tamplierių, pralaimėjo į Lenkiją pirmą kartą įsiveržusių mongolų-totorių junginiui (tumenui; apie 10 000 karių).
1248–1675 Legnica buvo Piastų valdomos kunigaikštystės centras, nuo 1329 priklausė Čekijai, nuo 1526 – Habsburgams (vokiškai vadinta Liegnitzu). 1252 jau turėjo miesto teises.
Nuo 13 a. amatų (gelumbės audimas, kalvystė ir kiti), prekybos, nuo 14 a. – ir kultūros (veikė mokyklos, spaustuvės ir panašiai) centras. Nuo 1522 plito liuteronybė.
Per Trisdešimties metų karą (1618–48) apgriauta. 1742 atiteko Prūsijai. Nuo 19 a. vidurio plėtota pramonė. Per II pasaulinį karą veikė 2 priverstinio darbo stovyklos; sugriauta apie 60 % miesto pastatų. 1945 Legnica perduota Lenkijai; atstatyta.
1975–98 vaivadijos, nuo 1999 – apskrities centras. 1945–93 Legnicoje buvo SSRS kariuomenės Lenkijoje (vadinamosios Šiaurės grupės) vadovybės būstinė.
2271
Liegnitz