Kadison Leib (Leibas Kãdisonas), tikr. Šuster 1881 01 06Kaunas 1947Niujorkas, teatro aktorius, režisierius, scenografas. 1907 įkurtoje Kauno žydų dramos ir muzikos draugijoje pastatė A. Goldfadeno muzikinių dramų, D. Pinskio ir kitų žydų autorių pjesių. I pasaulinio karo metais Rusijos valdžios įsaku tremiant žydus iš Kauno gubernijos su šeima pabėgo į Vilnių. Miestą užėmus Vokietijos kariuomenei, su kitais gavo leidimą veikti profesionaliam teatrui. Nuo 1916 su kitais režisavo su kitais įkurtame Žydų dramos artistų susivienijime (Farejn fun Jidiše Dramatiše Artistn, FADA; vėliau – Vilniaus trupė / Di vilner trupe; veikė iki 4 dešimtmečio vidurio; čia vaidino ir jo duktė L. Kadison, 1907–2006). 1917 su trupe gastroliavo Kaune, Suvalkuose, Gardine, Balstogėje, Varšuvoje, vėliau Austrijoje, Rumunijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Svarbesni spektakliai: Sh. Asho Keršto dievas, H. Nombergo Šeima, P. Hiršbeino Ištuštėjusi karčema (visi 1916), H. Sudermanno Drugelių mūšis (1917), L. Tolstojaus Tamsos galybė (1918), A. Vaiterio Nebylys (1919), S. An‑skio ir A. Kacyznės Diena ir naktis (1921), Sunku būti žydu (1922, pagal Šolem Aleichemą). Vaidino dramos spektakliuose (Reb Nachmanas ir Pirmasis Batlenas – S. An‑skio Dibukas 1920, Davidas Noa – Žali laukai 1922, pagal P. Hiršbeiną, ir režisierius). Kūrybai būdinga tautinis savitumas, aktorių ansambliškumas, raiškūs charakteriai.
240