leibgvardija

leibgvárdija (vok. Leib – kūnas + Garde – gvardija), 16–20 a. kai kurių monarchijų privilegijuota kariuomenės rūšis. Leibgvardijos vardas buvo teikiamas asmeninei valdovo apsaugai arba privilegijuotiems kariniams daliniams. Rusijoje leibgvardija vadinti beveik visi gvardijos daliniai. 1811–1918 veikė Rusijos kariuomenės Lietuvos leibgvardijos pulkas, kuris pasižymėjo per Borodino mūšį (1812), dalyvavo slopinant 1830–31 ir 1863 sukilimus, per I pasaulinį karą kovojo su Vokietijos kariuomene Rytų Prūsijoje, Lenkijoje, Galicijoje. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje nuo 17 a. antros pusės leibgvardijos funkcijas vykdė 2 gvardijos regimentai (pulkai): Jo Karališkosios malonybės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pėstininkų gvardijos regimentas ir Jo Karališkosios Malonybės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karabinierių, arba raitelių, leibregimentas.