leidyklà, įmonė, turinti leidybos teisę, rengianti spaudai ir realizuojanti knygas bei kitus leidinius.
Leidyklų rūšys
Pagal leidybos asortimentą leidyklos skirstomos į universaliąsias (leidžia įvairaus pobūdžio knygas ir kitus leidinius), šakines (leidžia vieno tipo ar paskirties leidinius, pavyzdžiui, vadovėlius, natas), specializuotąsias, leidžiančias vieno žanro ar panašaus pobūdžio (pasakos, meilės romanai, kita) arba tam tikrai skaitytojų grupei (bibliofilams, sporto mėgėjams, kitiems) skirtus leidinius. Pagal nuosavybės formą leidyklos gali būti valstybinės, visuomeninės, privačios, pagal geografinį požymį – regioninės, nacionalinės ir tarptautinės.
Istorija
Europoje leidyklos atsirado 15–16 amžiuje. Poligrafinės spaudos pradininkai kartu buvo ir leidėjai, spaustuvininkai bei knygų pirkliai (A. Kobergerio įmonėje Vokietijoje dirbo spaustuvininkai, liejikai, raižytojai, knygų pirkliai, italų spaustuvininkas A. Manucijus samdė redaktorius, gamybos konsultantus). 16–17 a. nuo leidyklų-spaustuvių atsiskyrė spaudmenų liejėjai, kiek vėliau – knygrišiai; žymiausios tuo metu buvo Estienne’ų (Prancūzija), Plantinų ir Elsevierų (abi Olandijoje) leidyklos. 19 a. atsirado tarptautinių leidyklų (McMillan, įkurta 1870 Londone; 19 a. pabaigoje turėjo filialų Jungtinėse Amerikos Valstijose, Indijoje, Australijoje). 20 a. pabaigoje susikūrė didieji pasaulio leidybiniai koncernai, valdantys popieriaus fabrikus, televizijos kanalus, muzikos įrašų bendroves, kitas su visuomenės informavimo priemonėmis susijusias įmones. 2005 Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo apie 11 000 (kitais duomenimis, iki 20 000), Rusijoje – apie 7000, Japonijoje – apie 4000, Didžiojoje Britanijoje – apie 3400, Vokietijoje – apie 3200, Ispanijoje – apie 3000 knygų leidyklų.
Didžiausi knygų leidybos koncernai pasaulyje: Pearson, RELX group, Thomson Reuters, Penguin Random House, Hachette Livre, HarperCollins, Bertelsmann, McGraw-Hill Education, Scholastic, Macmillan Publishers (2020).
Leidyklos Lietuvoje
Lietuvoje 16–17 a. veikė privačios ir institucinės leidyklos, kurios, kaip ir kitose Europos šalyse, buvo vadinamos spaustuvėmis. Žymesnės privačios leidyklos – Mamoničių spaustuvė, Karcanų spaustuvė, svarbiausia institucinė leidykla Vilniaus akademijos spaustuvė (1575–1773). 17 a.–19 a. pradžioje knygas leido Lietuvos vienuolijų spaustuvės (Bazilijonų spaustuvė, Diecezijos spaustuvė, Pijorų spaustuvė, Pranciškonų spaustuvė). 19 a. leidinių skaičiumi ir produkcijos įvairove išsiskyrė Zawadzkio spaustuvė (1805–1939). 20 a. pradžioje, panaikinus spaudos draudimą, Vilniuje buvo įkurtos knygų leidimo draugijos Aušra, Šviesa (veikė 1905–13), Vileišio spaustuvė. Knygas leido Lietuvių mokslo draugija, Šv. Kazimiero draugija, Seinų spaustuvė. Nepriklausomoje Lietuvoje (1918–40) buvo įsteigta valstybinių leidyklų – Švietimo ministerijos Knygų leidimo komisija ir Universitas, sėkmingai leidybą plėtojo knygų leidimo bendrovės Dirva, Kultūra, Spaudos fondas, Sakalas, Šv. Kazimiero draugija, visuomeninės organizacijos, knygynai.
kai kurių Lietuvos leidyklų stendai Vilniaus knygų mugėje (2019)
Sovietų okupacijos laikotarpiu visos leidyklos nacionalizuotos. Įsteigtos kelios valstybinės leidyklos: Vaga, Šviesa, Mintis, Mokslas, Vyturys, Vyriausioji enciklopedijų redakcija (1992 sujungta su Mokslo leidykla, nuo 2010 Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras). Leidybos teisę turėjo Lietuvos mokslų akademija, Vilniaus universitetas, Kultūros ministerija, Žinijos draugija. Atkūrus nepriklausomybę (1990) dauguma valstybinių leidyklų buvo privatizuota, atsirado privačių leidėjų, akcinių bendrovių, kooperatyvų, visuomeninių draugijų leidyklų.
2021 veikė 505 leidyklos ir kiti leidėjai (poligrafinės įmonės, mokslo įstaigos, kitos organizacijos, privatūs leidėjai). Didžiausios leidyklos 2021 buvo Alma littera (401 pavadinimo leidinys), Termorenovacija (163 pavadinimų leidiniai), Šviesa (146 pavadinimų leidiniai), Baltų lankų leidyba (146 pavadinimų leidiniai), Tyto alba (142 pavadinimų leidiniai), Nieko rimto (116 pavadinimų leidiniai), Obuolys (106 pavadinimų leidiniai), Briedis (103 pavadinimų leidiniai), BALTO leidybos namai (93 pavadinimų leidiniai), Svajonių knygos (60 pavadinimų leidiniai).