Léipalingis, miestelis Druskininkų savivaldybės teritorijoje, 11 km į šiaurės vakarus nuo Druskininkų; seniūnijos, parapijos centras. 1469 gyventojai (2021).
Per Leipalingį teka Seira (Baltosios Ančios intakas). Šiauriniame pakraštyje yra Leipalingio, į rytus nuo miestelio – Avirio, į pietus – Baltajo Bilso ežerai. Iš pietų prieina Leipalingio giria, iš šiaurės – parkas. Plentai į Druskininkus, Veisiejus, Varėną, Seirijus, Kapčiamiestį. Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia. Melioracijos, statybos ir montavimo bendrovė Leimesta. Paštas, ambulatorija, pagrindinė mokykla (1923–35 progimnazija, 1935–46 pradinė, 1946–50 gimnazija, 1950–2003 vidurinė), lopšelis‑darželis, laisvalaikio salė, biblioteka (1906). Kraštotyros muziejus (1957). Žydų genocido aukų kapinės, Leipalingio kapinynas. 1,5 km į pietus nuo Leipalingio yra Černiauskų, 2 km į pietvakarius – Druskininkėlių piliakalniai.
Leipalingio herbas
Architektūra
Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (1821) su varpine (1889, architektas E. Lipskis) Leipalingyje
Miestelio planas spindulinis. Klasicistinė halinė stačiakampio plano Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (1821), istoristinė varpinė (1889, architektas E. Lipskis; žalvarinis varpas, 1816, meistras I. Weneris), koplytėlė. Bažnyčioje – medinės klausyklos (1920, meistras A. Aleksandravičius). Išliko klasicistinės Leipalingio dvaro sodybos pastatų (manoma, 18 a. pabaigoje–19 a. pradžioje projektuojant dvaro rūmus prisidėjo architektas M. Knakfusas) ir parkas.
Leipalingio dvaro rūmai (18 a. pabaiga–19 a. pradžia)
2271
Istorija
Leipalingio vardas priskirtinas jotvingiams. Šalia miestelio yra 2 piliakalniai, todėl vietovė, kurią iki 13 a. antros pusės sunaikino kryžiuočiai, galėjo turėti gynybinę reikšmę. Lietuviams per vidaus kolonizaciją 15 a.–16 a. pradžioje apgyvendinant Užnemunę Leipalingio dvaras minimas 1503, miestelis – 1567. Apie 1520 pastatyta cerkvė, 1611 – bažnyčia. 16 a.–18 a. viduryje Leipalingis priklausė Sapiegoms, vėliau – Masalskiams, nuo 18 a. pabaigos – Kruševskiams. Per 1654–67 Lenkijos ir Lietuvos Valstybės–Rusijos karą sudegintas. 1818–1950 – valsčiaus centras. Prie dvaro veikė geležies liejykla.
1685 minima parapinė mokykla (veikė ir nuo 1774). 19 a. pabaigoje Leipalingis tapo svarbia kelių, jungiančių Seinus su Seirijais ir Merkine, sankryža. 1928 pastatytas Žuvusiųjų dėl Lietuvos laisvės paminklas (autorius B. Malchis-Solnickis, po karo nugriautas, 1989 atstatytas). 1941 09 nacių okupacinės valdžios įsakymu sušaudyti 155 Leipalingio žydai. Miestelis labai nukentėjo per II pasaulinį karą. Po karo Leipalingio apylinkė buvo vienas Užnemunės partizanų judėjimo centrų – čia veikė Šarūno rinktinė. Sovietų valdžia ištrėmė 51 miestelio gyventoją. Sovietų okupacijos metais Leipalingis buvo apylinkės ir kolūkio centras. 2000 pastatytas paminklas partizanams. 2003 patvirtintas miestelio herbas. 1808 buvo 250, 1897 – 703, 1923 – 873, 1959 – 1234, 1970 – 1403, 1979 – 1631, 1989 – 1829, 2001 – 1736, 2011 – 1552 gyventojai.
Leipalingis
972