Lepcigo istòrija
Įkurtas slavų genčių, 11 a. vadintas Lipsku. Išsiplėtė kaip patogus sausumos kelių susikirtimo centras. 1170 gavo miesto teises. 1409 dėl antivokiškų nuotaikų iš Prahos išsikėlę profesoriai ir studentai įkūrė universitetą. 15 a. Saksonijos kurfiurstai suteikė Leipcigui savivaldos teisę. Mieste dukart per metus vykstančios mugės 1497 gavo imperijos mugių statusą.
16 a. čia paplito evangelikų liuteronų tikėjimas (nuo 1539 oficiali religija). Dėl universiteto ir reformacijos ideologų Leipcigas tapo vienu didžiausių Vokietijos knygų spausdinimo centrų. Dėl strateginės reikšmės per Trisdešimties metų karą (1618–48) Leipcigas buvo kelis kartus apsiaustas. Vėliau garsėjo kompozitorių Bachų (1723–50 čia gyveno ir kūrė J. S. Bachas) gimine, Šv. Tomo bažnyčios vargonais ir choru.
1813 prie Leipcigo Austrijos, Prūsijos, Rusijos ir Švedijos jungtinės pajėgos sumušė Napoleono I kariuomenę (Leipcigo mūšis). 1933 mieste naciai surengė komunistų teismą (Leipcigo procesas). Per II pasaulinį karą Sąjungininkų labai bombarduotas. 1945 04 užimtas Jungtinių Amerikos Valstijų kariuomenės, laikantis Jaltos konferencijoje nustatytų okupacinių zonų ribų, 1945 07 perduotas kontroliuoti SSRS okupacinei valdžiai, vėliau buvo Vokietijos Demokratinės Respublikos dalis. 1989–90 mieste vykusios taikios demonstracijos paskatino komunistinio režimo žlugimą Vokietijos Demokratinėje Respublikoje.
1412
-Leipcigas