leišmaniòzė, lėtinė parazitinė liga. Sukelia leišmanijų genties viduląsteliniai pirmuonys, galintys pažeisti odą, gleivines, retikuloendotelinės sistemos ląsteles. Skirtingos leišmanijų rūšys sukelia įvairių klinikinių formų leišmaniozę. Pasaulyje serga apie 12 mln. žmonių, kasmet užregistruojama apie 600 000 naujų leišmaniozės atvejų. Užsikrečiama įkandus moskitui, taip pat naudojant nesterilias injekcines adatas, perpilant kraują, vaisius užsikrečia nuo sergančios nėščios motinos. Dažnai leišmaniozės eiga būna besimptomė. Ligos klinikinės formos: odos leišmaniozė, išplitusi odos, odos ir gleivinių, vidaus organų (kala azaras) leišmaniozė. Simptomai atsiranda praėjus 7–10 d., keliems mėnesiams ar net metams nuo užsikrėtimo. Lokaliai (ribotai) odos leišmaniozei būdinga raudonas mazgelis atviros odos plote, kuris didėdamas virsta neskausminga opa su iškilusiais nelygiais kraštais, dažn. savaime po tam tikro laikotarpio išnyksta, odoje lieka hipopigmentinis įdubęs randas. Išplitusi odos leišmaniozė reta, pasitaiko ląstelinio imuniteto defektų turintiems ligoniams: veide ir galūnėse atsiranda mazgų ir plokštelių formos pažeidimų. Odos ir gleivinių leišmanioze susergama praėjus mėnesiams ar metams po pirminio odos pažeidimo, leišmanijoms plintant kraujo ar limfos keliu atsiranda nosies ar burnos gleivinės erozijų, išopėjimų, kraujavimas, skausmas ryjant, ligai progresuojant prikimsta balsas, gali suirti nosies pertvara, gomurys, sutrinka kvėpavimas. Vidaus organų leišmaniozė (sunkiausia forma) pažeidžia blužnį, kepenis, limfmazgius; negydant dažniausiai mirštama. Būdingi požymiai – žemės spalvos oda, kepenų ir blužnies padidėjimas, karščiavimas, skausmingi padidėję limfmazgiai, svorio mažėjimas. Ligai progresuojant atsiranda kraujosruvų, kraujuojama iš nosies, sutrikus kepenų funkcijai, mažėjant baltymų kiekiui kraujuje tinsta galūnės, ligonis išsenka. Dažniau ir sunkiau serga asmenys, kurių imunitetas nusilpęs (Europoje 25–70 % suaugusiųjų, sergančių vidaus organų leišmanioze, yra užsikrėtę ŽIV). Mirštama dažniausiai nuo antrinės infekcijos. Diagnozė patvirtinama radus parazitų odoje ir gleivinėse, kaulų čiulpuose, limfmazgiuose, blužnyje nustačius leišmanijų amastigotas (ląstelių intarpus, vadinamuosius Leishmano ir Donovano kūnelius), kraujuje aptikus specifinių antikūnų. Leišmaniozė gydoma sisteminio poveikio antimikrobiniais vaistais.
-kala azaras