Lekavičia, Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvių šeima – 4 broliai ir sesuo partizanai, jų brolis ryšininkas.
Kilę iš Saulučių kaimo (Kruonio vlsč., Trakų apskritis). Keturi broliai Juozas (1921–47), Zigmas (slapyvardis Kurapka, 1922–47), Vytautas (1923–?) ir Albinas (1925–46) mokėsi amatų, vėliau tarnavo Lietuvos kariuomenėje. Nuo 1944 07 buvo Didžiosios Kovos rinktinės Kruonio būrio, vėliau – A rinktinės 3 bataliono Narsuolio kuopos partizanai. Albinas žuvo Gojaus miške prie Kruonio, Juozas ir Zigmas – Ąžuolynėje, Vytauto žuvimo vieta ir data nežinoma.
Genė Lekavičiūtė (slapyvardis Saulutė; 1926–1948 05 27) mokėsi Žiežmarių progimnazijoje, buvo partizanų ryšininkė. Sovietiniam saugumui susekus Genės veiklą ji, nebaigusi mokyklos, 1946 tapo Narsuolio būrio partizane. Kautynėse žuvo su L. Krasausku (slapyvardis Žalgiris) ir P. Gervicku (slapyvardis Papartis) miško stovyklavietėje Baltaraistyje prie Pavuolio (Kruonio vlsčius). Jauniausias brolis Petras (g. 1932) dėl ryšių su partizanais buvo tardytas saugumiečių. 1949 04 14 su motina Antanina Lekavičiene (g. 1901, m. 1955 Kirove, Irkutsko sr.) ir seserimi Maryte (g. 1929) buvo ištremti į Kirovo gyvenvietę. 1958 brolis su seserimi grįžo į Lietuvą.
378