lėkis
lkis, arkliùkas, paukščiùkai, žirgẽliai, medinio namo stogo kraigo puošmena – dvišlaičio stogo galuose, ant skydo arba čiukuro tvirtinamos sukryžiuotos arba vertikalios lentos. Jais puošiami gyvenamieji namai, klėtys, prieangiai, rečiau – tvartai, daržinės ir kluonai, t. p. lėkiai apsaugo stogo kraigą nuo nepalankaus klimato poveikio. Būna augalų, paukščių, gyvūnų, žmonių pavidalo, geometrinių formų, kartais jie išdrožinėjami ornamentais, išpjaustoma namo pastatymo data arba savininko inicialai. Pagal konstrukciją lėkiai būna poriniai, pavieniai ir mišrieji. Porinius (ankstyviausius) lėkius sudaro 2 simetriškai sukryžiuotos ragų, žirgo galvų, paukščių pavidalo lentos.
Pavieniai lėkiai – tai viena statmena lenta, išpjaustyta sudėtingu ir puošniu ornamentu; dažniausiai naudojami prieangių puošyboje. Mišriuosius lėkius sudaro poriniai ir pavieniai lėkiai, jų konstrukcija ir ornamentas – sudėtingiausi. Lietuvos etnografiniuose regionuose pagal pavidalus lėkiai vadinami arkliukais, žirgeliais, ragais, gaidžiais ir kitaip. Sudėtingiausių konstrukcijų lėkiai daryti Mažojoje Lietuvoje ir Baltijos pajūryje. Tikėta, kad ant stogo įrengti žirgelių arba paukščių pavidalo lėkiai apsaugo namus nuo blogio. Lėkių terminas pirmą kartą pavartotas S. Daukanto veikale Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių (1845).
1302