leksemà (gr. lexis – žodis), leksinės kalbos sistemos vienetas, turintis tam tikrą fonetinį pavidalą, visas galimas morfologines formas ir tik vieną reikšmę. Leksema atitinka sąvoką, reiškiamą terminu žodis, kai juo suprantamos visos žodžio paradigminės formos ir tik viena reikšmė. Pvz., leksema yra žodis laužas, galintis turėti vns. ir dgs. visų linksnių formas ir reiškiantis ‘lauke kūrenamą ugnį, deginamą šakų krūvą’; žodis laužas, turintis reikšmę ‘suversta kokių sulaužytų daiktų krūva’ ar ‘lokio guolis’, yra kitos leksemos. Leksema yra nominacijos vienetas. Konkrečiame tekste išlaikydama tą pačią reikšmę reiškiasi kuria nors viena sakinio struktūros dėsnių reikalaujama morfologine forma. Daugiareikšmį žodį sudaro kelios leksemos. Leksema gali būti suprantama ir kaip dvipusis kalbos vienetas, kurį sudaro visos žodžio paradigminės formos ir visos reikšmės (pvz., leksema laužas apima visas šio žodžio linksnių formas ir visas galimas reikšmes). Taip suprantama leksema yra abstraktus žodyno vienetas (dažniausiai daugiareikšmis), jo pagrindinė forma ar formos teikiama kaip žodyno straipsnio antraštė – lema.
L: E. Jakaitienė Leksinė semantika Vilnius 1988.
573