leksikològija (gr. lexikos – žodinis + logos – mokslas), kalbotyros šaka, tyrinėjanti kalbos ar kalbų leksiką. Susiformavo 20 a., sujungus keletą kalbos mokslo šakų, tyrinėjančių žodžių įvairius aspektus. Skiriama bendroji, specialioji, gretinamoji, sinchroninė, diachroninė leksikologija. Bendroji leksikologija tyrinėja leksikos reiškinius ir dėsningumus, būdingus visoms ar daugeliui natūraliųjų kalbų, specialioji – vienos kalbos žodžius, gretinamoji – giminingų ar visai skirtingų kalbų leksikos bendrybes ar skirtumus, sinchroninė – žodžių požymius ir jų sisteminius santykius tam tikru laikotarpiu, diachroninė – žodžių ar žodžių grupių istorinę raidą. Pagal pasirinktą leksikos tyrinėjimo aspektą skiriami šie leksikologijos skyriai: leksinės semantikos, etimologijos, socioleksikologijos, frazeologijos, onomastikos, leksinės pragmatikos. Prie leksikologijos priskiriamos leksikografija, terminologija, terminografija pastaruoju metu dažniau laikomos savarankiškomis kalbotyros šakomis. Leksinė semantika (jos semasiologijos ir onomasiologijos poskyriai) tyrinėja žodžius reikšmės požiūriu, etimologija – žodžių kilmę (jos tyrinėjimo objektas – žodžiai, kurių kilmė sinchroniškai neaiški), socioleksikologija – žodžių ir visuomenės santykius (kaip žodžių atsiradimas ir vartosena susijusi su žmonių gyvenamaja vieta, profesija, socialialiniu statusu, kaip leksiką veikia istorinė, politinė ar kultūrinė visuomenės raida), frazeologija – pastoviuosius žodžių junginius (frazeologizmus), kurie į kalbos žodyną įeina kaip tam tikri leksiniai vienetai, nes jų reikšmė vientisa ir dažniausiai atitinka kurio nors žodžio reikšmę, onomastika – tikrinius žodžius, leksinė pragmatika analizuoja, kaip kalbantys žmonės vertina žodžiais pavadintus dalykus, kokius žodžius parenka vienokio ar kitokio stiliaus tekstams, kokias reakcijas sukelia pavartoti žodžiai.
LIETUVIŲ leksikologija, kaip kalbotyros šaka, susiformavo 20 amžiaus 8 dešimtmetyje, nors žodžiai įvairiais aspektais tyrinėti daug anksčiau (Z. Jonikaitės, S. Kėzytės, J. Paulausko, V. Urbučio, A. Vanago ir kitų veikalai).
L: E. Jakaitienė Lietuvių kalbos leksikologija Vilnius 1980; Leksikografijos ir leksikologijos problemos Vilnius 2003.
573