lèksinė reikšm, žodžio turinio individualioji dalis – žodžiu perteikiama konceptuali informacija apie pavadinamą dalyką. Žodžio turinį sudaro įvairaus abstraktumo reikšmės: gramatinė (kalbos dalies, kuriai priklauso žodis), bendroji (darybinių ar semantinių grupių, į kurias įeina žodis) ir individualioji. Pvz., žodis rašytojas yra konkretusis daiktavardis, jo bendroji grupinė reikšmė – veikėjo pavadinimas (kaip ir kiti su priesaga -tojas iš veiksmažodžių padaryti daiktavardžiai pavadina tą, kas atlieka pamatiniu žodžiu nusakytą veiksmą), individualioji reikšmė – ‘asmuo, kuriantis grožinės literatūros kūrinius’. Leksinė reikšmė gali būti suprantama kaip individų sąmonėje susiformavusių sąvokų dalis, bendra kalbantiems ta kalba žmonėms (pagrindą sudaro tam tikros išskirtinės įvardijamų dalykų ypatybės, įsitvirtinusios žmonių sąmonėje). Taip suprantama leksinė reikšmė apibrėžiama kaip kalbos sistemos vienetas ir dažniausiai vadinama semema. Žmonių sąmonėje gali būti užfiksuoti nebūtinai tie patys pavadinamų dalykų požymiai, todėl skiriama sisteminė ir kontekstinė (aktualioji) leksinė reikšmė: pvz., žodžio katė sisteminė leksinė reikšmė, kuri remiasi visuomenės kalbine sąmone, yra ‘nedidelis švelniakailis naminis gyvūnas’, nors žmogus sakydamas Mano katė pelių negaudo žodžio katė leksinę reikšmę sieja vis su kiek kitokiais pavadinamo gyvūno požymiais (kontekstinė leksinė reikšmė). Dažniausiai leksinė reikšmė nepriklauso nuo žodžio formaliosios struktūros ar nuo jo gramatinių formų įvairovės. Leksinė reikšmė, kurios fonetinis pavidalas ar morfeminė sudėtis yra atsitiktinė, dabartinės kalbos požiūriu vadinama nemotyvuota (kėdė, skristi, žalias), leksinė reikšmė, kurią rodo morfemos ar net fonetinė sudėtis, yra formaliosios struktūros motyvuota (žodžių mokykla, mokinys, mokytojas leksinę reikšmę motyvuoja veiksmažodis mokyti, iš kurio jie padaryti; žodžių knarkti, kriuksėti, kvarkti – jų garsinė sudėtis, atkurianti nekalbinius garsus). Kintant gramatinėms formoms žodžio leksinė reikšmė dažniausiai lieka nepakitusi, tik retai leksinei reikšmei būdinga leksikalizacija.
L: E. Jakaitienė Lietuvių kalbos leksikologija Vilnius 1980, Leksinė semantika Vilnius 1988; A. Gudavičius Etnolingvistika Šiauliai 2000.
573