lektorijus

lektõrijus, lektõriumas, katalikų bažnyčioje – pertvara, skirianti presbiteriją nuo centrinės navos. Už lektorijaus esančioje presbiterijoje yra didysis altorius, sakykla ir piupitras, skaityti per pamaldas Biblijos skaitiniams, kartais – choras ir nedideli vargonai. Lektorijaus aukštis apie 2–5 m; iš dalies arba visiškai užstoja centrinį altorių. Lektorijus pradėtas įrenginėti 13 a. pradžioje didelėse gotikinėse Chartres’o, Halberstadto, Naumburgo, Mainzo ir kitose Vakarų Europos katedrose, vienuolynų bažnyčiose. Šių katedrų lektorijai dažniausiai puošti skulptūromis ar dailės kūriniais, vaizduojančiais Kristaus kančią. Vėlyvosios gotikos laikotarpio lektorijai išliko tik Prancūzijos ir Belgijos kai kuriose katedrose; šiuose lektorijuose įrengta arka, pro kurią matyti didysis altorius. Nuo 16 a. pabaigos lektorijai nebeįrengiami, 18 a. juos imta griauti.